E. Venizelos pripažįsta, kad jo šansai suformuoti naują Graikijos vyriausybę – labai menki.
Graikijos socialistų partijos „Pasok“ lyderis Evangelos Venizelos ketvirtadienį mėgins šalį ištraukti iš politinės suirutės ir suburti naują ministrų kabinetą. Tačiau jis pats pripažįsta, kad jo pastangos greičiausiai nebus sėkmingos ir šalyje teks rengti naujus parlamento rinkimus.
E. Venizelos šansai suformuoti naują ministrų kabinetą iš tiesų menki. Mat to padaryti jau nepavyko pirmas dvi vietas sekmadienio parlamento rinkimuose užėmusioms partijoms – konservatoriams „Naujoji demokratija“ ir kairiųjų pažiūrų „Syriza“. „Akivaizdu, kad dabar mes negalime pasiekti susitarimo, tačiau vis tiek turime stengtis toliau, – naujienų agentūrai AP sakė E. Venizelos. – Todėl šansas, kurį aš gausiu ketvirtadienį yra labai svarbus“.
Jeigu buvusio Graikijos finansų ministro E. Venizelos mėginimas susiderėti dėl naujos vyriausybės bus nesėkmingas, per artimiausias 3–4 savaites šalyje turės būti surengti nauji parlamento rinkimai. Aristotelio universiteto Salonikuose ekonomikos profesorius Dimitris Mardas trečiadienį, duodamas interviu IQ.lt, svarstė, kad nauji parlamento rinkimai – vienintelė išeitis iš politinės aklavietės. Jų rezultatai esą galėtų būti visiškai kitokie nei gegužės 6-ąją vykusių rinkimų.
Rinkimus laimėjusi „Naujoji demokratija“ savaitės pradžioje pirmoji nesėkmingai mėgino suburti bendradarbiauti galinčią koaliciją ir susitarti su jos partneriais dėl naujos vyriausybės. Vėliau pasidavė ir antrąją vietą rinkimuose užėmusi kairiųjų pažiūrų partija „Syriza“ ir jos lyderis Alexis Tsipras.
„Syriza“ pareikalavo, kad dešimtmečius Graikiją valdžiusios „Naujoji demokratija“ ir „Pasok“ išsižadėtų griežto taupymo įsipareigojimų, duotų mainais į tarptautinę finansinę paramą. Tačiau šios tokius reikalavimus griežtai atmetė. Todėl iš tiesų panašu, kad už ir prieš taupymą pasisakančioms partijoms dėl naujo ministrų kabineto susiderėti nepavyks.
Nepaisant politinės suirutės, Graikijai artimiausiu metu bus skirta 4,2 mlrd. išmoka, kuri trumpuoju laikotarpiu Atėnams leis vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir išpirkti obligacijas. Tačiau dar 1 mlrd. eurų išmokėjimą (iš viso Graikija turėjo gauti 5,2 mlrd. eurų) nuspręsta atidėti iki kito mėnesio.
Anksčiau skelbta, kad kitą mėnesį graikai turi pristatyti planą, pagal kurį mainais į tolesnę finansinę pagalbą įsipareigos 2013 ir 2014 metais sutaupyti dar 11 mlrd. eurų. Jeigu nebus suburta nauja vyriausybė, kuri galėtų derėtis su skolintojais, Graikija gali pritrūkti pinigų jau birželio pabaigoje.
Maža to, situacijai Graikijoje nesitaisant, atsinaujino spekuliacijos apie tai, kad šaliai gali tekti palikti 17 valstybių vienijančią euro zoną. Europos centrinio banko politikos formuotojas Ewaldas Nowotny pareiškė, kad Graikijai niekas negali padėti, jeigu ji nepadės pati sau. O tai, anot naujienų agentūros „Reuters“, yra rimtas įspėjimas, kad šaliai gali tekti trauktis iš euro zonos.
Naujienų agentūros „Bloomberg“ atlikta 1253 investuotojų apklausa parodė, jog 57 proc. jų yra įsitikinę, kad iki šių metų pabaigos pinigų sąjungą paliks bent viena valstybė narė. Savo ruožtu bankas „Citi“ prieš kurį laiką paskelbė, kad tikimybė, jog Graikijai teks palikti euro zoną siekia 50–75 proc. Šio banko analitikas Valentinas Marinovas sakė, kad tokio šalies žingsnio tikimasi per artimiausius 12–18 mėnesių.
Dauguma graikų nepritaria griežtoms sąlygoms, su kuriomis turėjo sutikti šalies politikai derėjęsi dėl tarptautinės finansinės paramos, tačiau jie nori likti pinigų sąjungoje. Euro zonos iždininke vadinamos Vokietijos kancelrė Angela Merkel taip pat pareiškė norinti, kad Graikija liktų euro zonoje, tačiau pareikalavo, kad šalis laikytųsi duotų įsipareigojimų.
