Vakar Panevėžio tarybinių karių kapinėse buvo paminėtos Antrojo pasaulinio karo baigties 67-osios metinės. Kasmet Panevėžyje švenčiamą Pergalės dieną nedidelis būrelis karo veteranų susirenka pasiklausyti sveikinimo kalbų, prisiminti sunkias karo akimirkas, mūšius ir pagerbti per metus mirusiųjų.
Retėja gretos
Pasak Rusų kultūros centro pirmininkės Valentinos Vatutinos, karo veteranai ir jų artimieji kasmet šią dieną susirenka ne tiek paminėti Antrojo pasaulinio karo baigties, kiek pabendrauti, pasidalyti prisiminimais, pasiguosti vis retėjančiomis gretomis.
„Kasmet minime šią dieną, kad ta saujelė likusių karo veteranų pasijaustų reikalingi, dar neišmesti iš šio gyvenimo rato. Juk jie vieni kitus pažįsta, tad susitikus smagu pakalbėti, pasidalyti prisiminimais. Daugelio jų sveikata jau nebeleidžia dalyvauti įvairiuose susirinkimuose, bet šią dieną žino, kad būtinai turi ateiti, o kas nebegali savomis kojomis, atveža artimieji“, – pasakojo V.Vatutina.
Anot jos, daugelis jaunosios kartos žmonių neįsivaizduoja Antrojo pasaulinio karo baisumų ir apie palyginti netolimą praeitį žino tik iš vadovėlių, nors karo veteranai yra tarsi atvira istorijos knyga, kurios puslapiuose telpa ne tik faktai, bet ir stiprių asmenybių dramos.
„Mūsų gretose yra ne tik mūšiuose dalyvavę kariai, bet ir nemažai moterų, buvusių medicinos darbuotojų. Tikriausiai daugelis iš mūsų neturėtume tiek vidinės stiprybės, kaip šie žmonės, karo veteranai, sugebėję atsilaikyti prieš viską savo kelyje griaunančią karo mašiną. Sunkiai įsivaizduojamos ir netektys. Juk antkapyje užrašyta, kad žuvo ne Jonas Jonaitis, o visa 5-oji divizija, 500–600 žmonių“, – teigė Rusų kultūros centro pirmininkė.
Susitiko pabendrauti
Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo veteranų organizacijos Panevėžio skyriaus tarybos pirmininkas Jonas Mažylis teigė, kad kasmet jų gretos retėja, šiandien mieste gyvena 48 karo veteranai, o rajone – 21, tačiau dėl sveikatos problemų ne visi gali ateiti.
Pergalės diena visuomenėje vertinama labai skirtingai, nes būtent kartu su Antrojo pasaulinio karo baigtimi prasidėjo ir lietuvių masiniai trėmimai. Tačiau J.Mažylis teigė, kad tikrųjų karo veteranų yra likę tik vienetai, šiuo vardu vadinami visi kovojusieji sovietinės armijos gretose ir tautybė tam neturi jokios reikšmės.
„Aš pats nesu tikrasis karo veteranas. Man buvo tik dešimt metų, kai baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Bet tarnavau sovietinėje armijoje, 1956 m. buvau dislokuotas prie Balatono ežero, kur vykdėme Budapešto likvidaciją. 1988-aisiais L.Brežnevas mus visus pakrikštijo karo dalyviais. Tad man Pergalės diena yra šventė, kai galiu su kitais karo dalyviais tiesiog dar kartą susitikti ir pabendrauti, atgaivinti prisiminimus“, – pasakojo J.Mažylis.
Po sveikinimų kalbų dar ilgai skambėjo sovietmečiu itin pamėgtos karo dainos, buvo vaišinamasi Nacionalinės mažumų asociacijos virta kareiviška koše ir netilo kalbos apie mūšius ir išėjusius karo draugus.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
