„Vakarų ekspreso“ inicijuota akcija pasklido plačiai, tačiau ne masiškai.
Pasilikite sveikinimus sau. Taip Spaudos atgavimo dieną į valdžios institucijų ir politikų sveikinimus reagavo kai kurių regioninių laikraščių redakcijos. Keli leidiniai, protestuodami prieš spaudą žlugdančią valdžią, pirmadienį siekė atkreipti dėmesį tuščiais pirmaisiais puslapiais ir reikalavo grąžinti PVM lengvatą.
„Vakarų ekspresas“, Klaipėdoje leidžiamas dienraštis, priklausantis „Respublikos“ grupei, inicijavo akciją, prie kurios kvietė prisidėti kitus regioninius leidinius ir bet kokiais būdais parodyti solidarumą ir protestą.
Dienraščio redaktorius Martynas Vainorius sako, kad tuščiu pirmuoju puslapiu išėjo ir „Šiaulių kraštas“, priklausantis tai pačiai leidinių grupei, prie akcijos prisidėjo „Panevėžio balsas“, Molėtų, Druskininkų ir dar keli kitų regionų laikraščiai.
Pasak M. Vainoriaus, „Vakarų ekspreso“ redakcijos žmonės pirmadienio rytą mandagiai išprašė su tortu pas juos atėjusius Klaipėdos socialdemokratų atstovus, paaiškinę, kad šiandien dovanų nepriima.
Telefonu kalbėdamas su IQ M. Vainorius savo elektroninio pašto dėžutėje išvydo vidaus reikalų ministro Artūro Meliano sveikinimą ir teigė, kad turės jį persiųsti atgal. Akcijoje dalyvaujantys leidiniai buvo raginami politikų siunčiamus Spaudos dienos sveikinimus grąžinti siuntėjams su prierašu „brukalas“.
Kioskuose ir prenumeratorių dėžutėse išplatinę albinosišką laikraščio numerį leidėjai iki pietų teigė sulaukę tik vieno nesupratusio skaitytojo skambučio ir savivaldybės pasiteiravimo, „kas atsitiko“.
Kitos dvi didžiosios dienraščių grupės „Lietuvos rytas“ ir „Diena“ prie akcijos neprisidėjo, tačiau Spaudos dienos proga parengė savus straipsnius žiniasklaidos būklės ir PVM lengvatų tema. 2009 metais po vadinamojo naktinio mokesčių perversmo periodinei spaudai nuo 5 proc. iki 19 proc. pakeltas PVM nebūtų smogęs taip stipriai, jei ne beveik perpus sumažėjusios reklamos pajamos.
Laikraščiai vis dar gauna dvigubai daugiau pajamų iš reklamos nei interneto žiniasklaida, tačiau po krizinio nuopuolio atsitiesia žymiai sunkiau nei internetas, jau beveik pasiekęs prieškrizinį lygį. Santykinis pajamų iš reklamos dydis kinta interneto naudai. TNS duomenimis, laikraščiai 2008 metais gavę 21 proc. reklamos rinkos, pernai užėmė jau 17,6 proc., o internetas atitinkamai padidino savo dalį nuo 6,1 proc. iki 8,2 proc.
Spaudos dalį ima internetas
Bendrovės TNS LT spaudos auditorijos tyrimų ekspertės Justinos Tauginienės teigimu, nors periodinės spaudos skaitomumo rodikliai yra mažiausi per pastarąjį dešimtmetį, vis dėlto 85 proc. šalies gyventojų skaito kokį nors spausdinto leidinio variantą. Tad gandai apie spausdintų leidinių mirtį bent jau kol kas – perdėti.
Tačiau vis dėlto didėja dalis nacionalinių dienraščių skaitytojų, kurie skaito ir dienraščio portalą, o internetinių portalų lankytojų, kurie rinktųsi ir popierinį leidinio variantą, mažėja. Tad dienraščiai, nors ir iš lėto, pralaimi kovą internetui.
Tarptautinė žiniasklaidos planavimo agentūra „Carat“ prognozuoja, kad pasaulyje per artimiausius metus išlaidos komunikacijai internete aplenks spaudą. Lietuvoje reklama internete daugiausia auga iš popierinės žiniasklaidos dalies – reklamos planuotojai eina paskui skaitytojus, kurių įpročiai keičiasi.
Akiratyje – savaitraščiai
Remiantis žiniasklaidos auditorijos tyrimais, didžiausią potencialą Lietuvoje iš spausdintų leidinių turi savaitraščiai. Jie gali pasigirti ne vien didžiausia auditorija, nes juos skaito 72 proc. 15–74 m. šalies gyventojų, bet ir didžiausia lojalių skaitytojų dalimi. Praėjusiais metais vidutinė savaitraščių auditorija sudarė 57 proc. šalies gyventojų, dienraščių – 36 proc., mėnesinių ir retesnių leidinių – 32 proc.
Savaitraščiai taip pat išsiskiria atsparumu ekonomikos sunkmečiui, nes jų auditorija per pastaruosius keletą metų traukėsi mažiausiai ir greitai vėl ėmė augti, o savaitraštis „Žmonės“ 2011-aisiais pralenkė nacionalinius dienraščius ir tapo skaitomiausiu metų leidiniu.
Dienraščių reklama neišmaitina
„Dienraštis jau nėra naujienų kanalas“, – apie pokyčius rinkoje kalbėjo „15 minučių“ generalinis direktorius Tomas Balžekas. Jis su bendraminčiais Lietuvoje 2005 m. įgyvendino didžiuosiuose Europos miestuose populiaraus nemokamo dienraščio idėją ir pradėjo leisti laikraštį „15 minučių“. Neseniai jis dienraštį pakeitė savaitraščiu ir dėmesį sutelkė į interneto portalo plėtrą.
T. Balžeko manymu, dabartiniai dienraščiai gali išgyventi vieninteliu būdu – jie turi pavirsti savaitraščiais. Tokį žingsnį žengė pati „15 minučių“, nes pamatė, kad reklamos pajamų neužteko dienraščiui išlaikyti, todėl šis buvo „numarintas“, o vietoj jo pradėtas leisti tokio paties pavadinimo savaitraštis. „Dar ir dabar galėtume leisti nemokamą dienraštį 400 tūkstančių egzempliorių tiražu“, – apie potencialią auditoriją kalba T. Balžekas.
Tačiau ir tokios auditorijos nepakanka įmonėms įtikinti reklamuotis popieriuje. Mat tarp reklamos užsakovų vis labiau įsivyrauja pozicija spaudoje reklamuotis kartą per savaitę. Tad dienraštis, išeinantis penkis kartus dažniau už savaitraštį, niekaip negali tikėtis penkis kartus didesnių reklamos pajamų, o spausdinimo išlaidos būtų penkis kartus didesnės.
Kita vertus, nereikėtų visiškai nuvertinti popierinės reklamos efektyvumo ir pervertinti internetinės reklamos poveikio. Pastaroji, nors ir suteikia daugiau galimybių, kur kas dažniau ir erzina vartotoją. Tuo tarpu laikraštyje esanti reklama gali ilgiau išlaikyti skaitytojo dėmesį. Be to, bent jau kol kas naujienų portalų rinkoje pinigais nelyja. T. Balžeko teigimu, Lietuvoje vietos yra dviem, daugiausia – trims naujienų portalams, kurie galėtų dirbti pelningai.
