Į Kijevo Olimpinį stadioną stengsis pakliūti geriausi Europos futbolininkai. Geriausi politikai tokiu noru nedega.
Nederamas Viktoro Janukovyčiaus elgesys su Julija Tymošenko yra prasto šalies valdymo simbolis, kurio Europos Sąjunga nebegali ignoruoti.
Gremėzdiškas Olimpinis stadionas Kijeve, atvėręs duris pernai po beveik 600 milijonų JAV dolerių kainavusio atnaujinimo, buvo Ukrainos integracijos į Europą paminklas. Šią vasarą jame vyks Europos futbolo čempionato finalas. Tačiau nežinia, kiek Europos lyderių ten atvyks pasveikinti Ukrainos prezidento V. Janukovyčiaus, ir ar čempionatas bus Ukrainos artimumo ES simbolis, ar labiau jos izoliacijos.
Įkalintos buvusios Ukrainos premjerės (ir vienos iš dviejų aršiausių V. Janukovyčiaus varžovų per 2004 metų Oranžinę revoliuciją) J. Tymošenko nuotraukose matomi sumušimų ženklai, kuriuos, jos tvirtinimu, paliko kalėjimo sargyba. Dabar ji pradėjo bado streiką. Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso pareiškė nevažiuosiąs į Ukrainą stebėti „Euro 2012“ finalo. Neaišku, ar važiuos ir kiti lyderiai, tarp jų ir Angela Merkel.
Dalis Europos prezidentų, įskaitant ir Vokietijos prezidentą Joachimą Gaucką, atsisakė atvykti į susitikimą Jaltoje gegužės 11 ir 12 dienomis.
20 metų trukmės Ukrainos artinimo prie Europos projektas susidūrė su didžiulėmis kliūtimis. V. Janukovyčiaus ir ES santykiai jau mėnesių mėnesius yra apkartę, ypač nuo tada, kai praėjusį spalį J. Tymošenko dėl įgaliojimų viršijimo buvo nuteista septyneriems metams kalėjimo. Šis nuosprendis įšaldė derybas dėl asociacijos sutarties ir laisvosios prekybos zonos su ES. Tai, pasak Jameso Sherro, Didžiosios Britanijos užsienio politikos idėjų kalvės „Chatham House“ Ukrainos specialisto, būtų atnešę „tiek daug naudos, tarsi būtų lengvos formos narystė“. To dabar verkiant reikia girgždančiai ekonomikai.
Ukraina vis dar nori susitarti. Tačiau ES aiškiai parodė, kad kol J. Tymošenko yra kalėjime, to būti negali. ES pareigūnai yra šokiruoti to, kad buvusi Ukrainos premjerė akivaizdžiai tapo smurto auka. Tačiau ji tuo pasinaudojo, kad vėl užliptų ant politinės scenos.
Po pralaimėjimo V. Janukovyčiui prezidento rinkimuose 2010 metų vasario mėnesį J. Tymošenko žvaigždė geso. Tačiau įkalinimas ir bado streikas atgaivino jos, kaip pasipriešinimo princesės, įvaizdį ir sugriovė pasitikėjimą V. Janukovyčiumi ne tik Europos Sąjungoje, bet ir tarp daugelio jo buvusių šalininkų.
Galia ir jokios šlovės
Kaip būtų galima paaiškinti V. Janukovyčiaus vykdomą prieštaringą J.Tymošenko persekiojimą? Iš dalies tuo, kad jis bijo. Jo akimis, J. Tymošenko sugadino ir nuo 1994 iki 2005 metų šalį valdžiusio Leonido Kučmos, ir jos buvusio Oranžinės revoliucijos bendražygio Viktoro Juščenkos prezidentavimą. Ir V. Janukovyčius nenori, kad J. Tymošenko jam padarytų tą patį.
Tačiau, pasak Mykolos Rabčiuko iš Ukrainos kultūrinių studijų centro, tokia paranoja tik „stiprina jos galią ir populiarumą“. Jis taip pat teigia, kad V. Janukovyčius vykdo „mafijos pobūdžio kerštą“. Toks mentalitetas tinka prie politinės Donbaso, rusiškai kalbančio pramoninio regiono aplink Donetską rytinėje Ukrainoje, iš kurio yra kilęs V. Janukovyčius, kultūros.
Sostinėje pasėti tokios politinės kultūros daigai sukėlė nepasitenkinimą V. Janukovyčiaus vyriausybe dar labiau nei J. Tymošenko įkalinimas. Perėmęs valdžią jis prastūmė naują konstituciją ir sustiprino prezidento galias, atidėjo savivaldybių rinkimus, kad jo Regionų partija galėtų sutelkti galias, ir persekiojo politinius varžovus. J.Tymošenko yra tik viena iš jų.
Dar daugiau, korupcija ir paslaugos draugams įsisuko labiau nei kada nors anksčiau. Niekada privačiame sektoriuje nedirbęs V. Janukovyčius gyvena apie 10 milijonų JAV dolerių įvertintame dvare už Kijevo (V. Juščenka, kurio keliai su J. Tymošenko išsiskyrė jau seniai, vis dar gyvena prezidento rūmuose).
Dalinis „Euro 2012“ boikotas gali būti pavėluotas. Per 2010 ir 2011 metus, kol V. Janukovyčius telkė galias, ES nė neprasižiojo.
Nedaug kam taip sekasi, kaip V. Janukovyčiaus ir jo dviejų sūnų vadovaujamai „Šeimai“. Vyriausias sūnus Oleksandras yra dantistas, kurio turtas vertinamas 99 milijonais JAV dolerių, ir jis įtrauktas į šių metų „Forbes“ turtingiausių ukrainiečių sąrašą. Ši grupė paskyrė ištikimus sau asmenis į centrinį banką ir Finansų ministeriją bei pasiūlė naujus saugumo tarnybos bei krašto apsaugos ministerijos vadovus. Tai yra ženklai, jog V. Janukovyčius nori turėti daugiau jį dabar remiantiems oligarchams nepasiekiamos galios.
Dalinis „Euro 2012“ boikotas gali būti pavėluotas. Per 2010 ir 2011 metus, kol V. Janukovyčius telkė galias, ES nė neprasižiojo. Taip nutiko arba todėl, kad jai buvo pabodusios nesibaigiančios Ukrainos problemos, arba todėl, kad ES vylėsi, jog Ukrainos priartinimas prie jos sutramdys V. Janukovyčių. Šį veiksmų trūkumą V. Janukovyčiaus suprato kaip „veiksmų laisvę daryti tai, ką nori“, teigia Oleksejus Haranas iš Kijevo Mohyla universiteto. Andrew Wilsonas, Europos Tarybos užsienio reikalų analitikas, pritaria: „V. Janukovyčius kiek galėdamas pasinaudojo Ukrainos nuovargiu“.
Dabar Ukrainos pareigūnai skundžiasi dvigubais standartais. Renatas Kuzminas, Ukrainos generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas, kritikuoja tai, ką jis vadina „politiniu vertinimu, neturinčiu nieko bendro su teisingumu“.
V. Janukovyčiaus režimas rodo ukrainiečiams, kad Europos kalbos apie artimesnius santykius nebuvo rimtos ir kad ES susirūpinimas dėl žmogaus teisių ir J. Tymošenko yra tik pretekstai atstumti šią šalį.
Dar ne viskas prarasta. Ukrainos politinė kultūra ir jos spauda išlieka gyvybinga ir nenuspėjama. Kitas didelis išbandymas laukia ateinantį spalį, kai Ukraina rengs parlamento rinkimus. Dvi opozicinės partijos – J. Tymošenko partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“) ir Arsenijaus Jaceniuko „Pokyčių frontas“ – pranešė, jog rinkimuose dalyvaus kartu. A. Razumkovo analitinio centro vertinimu, juos remia 27 procentai rinkėjų, palyginti su 23 procentų parama Regionų partijai.
V. Janukovyčius gali susidurti su dilema: ar elgtis prieš savo politinius instinktus ir leisti partijai prarasti vietas parlamente, ar sustiprinti jo Donbaso stiliaus veiksmus ir šalį vienu žingsniu priartinti prie izoliacijos, primenančios Baltarusiją?
