Latvių spauda sukilo iškart ir jai pavyko.
Kai kurie regioniniai laikraščiai pirmadienį, Spaudos atgavimo dieną, ketina išeiti tuščiais pirmaisiais puslapiais ir parodyti solidarumą bei nepasitenkinimą, anot akcijos iniciatorių, veidmainiška ir žiniasklaidą žlugdančia politika. Tačiau solidarumo Lietuvos žiniasklaidoje jau senokai – nė kvapo.
Protestą inicijuoja dienraščio „Vakarų ekspresas“ vyriausiasis redaktorius Gintautas Tomkus, besipiktinantis politikais, kurie kasmet sveikina gegužės 7-osios, lietuviškos spaudos atgavimo dienos, proga, prieš tai padidinę mokesčius ir niekaip nesugrąžinantys PVM lengvatų periodikai.
IQ pakalbino dienraščio redaktorių Martyną Vainorių, kuris penktadienį teigė dar tiksliai nežinantis, kiek leidinių prisijungs prie akcijos ir negalėjo pasakyti, ar joje dalyvaus tai pačiai leidinių grupei priklausanti „Respublika“.
G. Tomkus elektroniniu paštu išplatintame kreipimesi į kolegas ragina nepriimti iš valdžios institucijų ar politikų siunčiamų sveikinimų ir juos grąžinti su prierašu „brukalas“. Netgi deklaruojamas ketinimas ateityje tartis dėl valdančiųjų partijų politinės reklamos boikoto.
Pasak „Vakarų ekspreso“ redaktoriaus M. Vainoriaus, prie akcijos laisva forma, tai yra, nebūtinai tuščiais tituliniais puslapiais, prisijungs Alytaus, Druskininkų, Šilutės ir Šilalės laikraščiai, tačiau konkrečių neįvardijo.
Plataus masto solidarumo spausdintinei žiniasklaidai pademonstruoti greičiausiai nepavyks. Su „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju redaktoriumi Gedvydu Vainausku susisiekti nepavyko, tačiau keli kalbinti šio dienraščio žurnalistai apie baltą titulinį puslapį teigė nieko negirdėję.
Vienintelį kartą Lietuvoje laikraščiai švariais pirmaisiais puslapiais buvo išėję 1991 metų gruodį, teigia buvęs „Lietuvos ryto“ naujienų portalo redaktorius Rimvydas Valatka, anuomet – Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
„Lyg pro miglą“ jis teigia prisimenantis, kad Vytauto Landsbergio vadovaujama Lietuvos valdžia ketino peržiūrėti „Lietuvos ryto“ privatizavimo rezultatus. Pasak R. Valatkos, galbūt buvo ir kitų problemų – tuo metu buvo juntamas itin didelis valdžios noras kontroliuoti žiniasklaidą. Protesto akcija neapsiribojo tuščiais puslapiais – buvo surengtas ir mitingas bei koncertas. Prie akcijos prisijungė ir „Respublika“, o tuometinis „Lietuvos aidas“, kurį R. Valatka vadina „valdžios ruporu“, liko nuošaly.
Paklaustas apie žiniasklaidos solidarumą šiais laikais, R. Valatka teigia, kad „toks dalykas neegzistuoja“, o sąjūdinis solidarumas išsisklaidė maždaug 1993-1994 metais – prasidėjo konkurencija ir dezintegracija. Kaip tik tuo metu ėmė mažėti dienraščių tiražai, prasidėjo varžymasis dėl pirmųjų besikuriančio Lietuvos verslo reklamos užsakymų.
„Dabar net naktinį mokesčių perversmą… kiekvienas tą smūgį priėmė atskirai“, – konstatuoja R. Valatka.
Vienas kalbintas „Lietuvos ryto“ žurnalistas teigė, kad akcijas šiuo metu galėtų organizuoti nebent atskiros „Dienos“, „Respublikos“ ar „Lietuvos ryto“ grupės, nors pastaroji, pasak jo, yra pernelyg racionalaus proto, kad tai darytų. Žurnalisto teigimu, žiniasklaida, nors pati būdama viešosios erdvės platforma, nesugeba spausti valdžios nei viešai, nei užsiimdama tradiciniu lobizmu.
„Net turginiai sugeba pakovoti, o tie, kurie viską aprašo, – ne“, – analogišką vienos iš savo kolegių mintį perpasakojo ir „Vakarų ekspreso“ redaktorius M. Vainorius.
Latvijos žiniasklaida 2008 metais buvo sukilusi ir jos minimalūs reikalavimai buvo įvykdyti. Vyriausybė planavo PVM nuo 5 proc. pakelti iki 21 proc., tačiau tų metų gruodžio 11 d. didžiųjų šalies dienraščių pirmieji puslapiai išėjo su kryžiumi ir užrašu „SPAUDA 2009“. Mirtimi besivadavusi Latvijos spauda reikalavo PVM didinti ne daugiau nei iki 10 proc. – būtent toks jis ir yra šiuo metu.
Dvigubas smūgis
Kalbėdamas apie spausdintinės žiniasklaidos sunkumus G. Tomkus akcentuoja tik 2009 metais įvestą naują mokesčių politiką, tačiau nemini drastiško – beveik 40 proc. – reklamos rinkos nuosmukio, tais pačiais metais sudavusio galbūt net stipresnį smūgį. „TNS LT“ duomenimis, nuosmukis spausdintinėje žiniasklaidoje buvo didžiausias tarp visų žiniasklaidos ir reklamos kanalų: laikraščiuose – 46,7 proc., žurnaluose – 48,6 proc.
2009 metais Lrytas.lt vyriausiojo redaktoriaus pareigas ėjęs R. Valatka teigia, kad dėl honorarų apmokestinimo „Sodros“ mokesčiais bei išaugusio PVM žurnalisto darbo vieta pabrango apie 40 proc., o jo prižiūrėtame portale gaunami atlyginimai sumažėjo 30 proc.
Rasti sprendimą padidinus mokesčius yra sąlyginai lengviau nei kritus pajamoms iš reklamos, nes mokesčius galima tiesiog užkrauti ant darbuotojų pečių, kas ir buvo padaryta. Tačiau psichologiškai, pasak R. Valatkos, mokesčių didinimas yra didesnis smūgis.
Reklamos mažėjimas yra tam tikra prasme „natūralus“, sako buvęs Lrytas.lt redaktorius, tačiau Lietuvos valdžios veiksmai – gluminantys, ypač žinant, kad tuo pačiu metu Prancūzijoje Nicolas Sarkozy vyriausybė šalies dienraščiams skyrė 600 mln. eurų paramą idant šie lengviau išgyventų krizę, o kiekvienam pilnametystės sulaukusiam piliečiui dovanojo metų trukmės prenumeratą skaitymo įpročiui ugdyti.
Tuo metu Seime vien per pastaruosius metus įregistruoti mažiausiai trys siūlymai grąžinti PVM lengvatą žiniasklaidai. Tačiau vienos iš jų svarstymas tapo kone kuriozu. Prezidentės pateiktas siūlymas neįtiko Biudžeto ir finansų komitetui, tačiau Seimas nepritarė komiteto nepritarimui ir projektą nusiuntė svarstyti kitam – Informacinės visuomenės plėtros komitetui. Šis projektą patvirtino, tačiau jau apaugusį lengvatomis ir maisto produktams, ir viešbučiams, ir kultūros renginiams. Šis PVM įstatymo pakeitimų projektas jau turėjo būti svarstytas Seimo pavasario sesijoje, tačiau vis dar nėra įtraukiamas į darbotvarkę.
Artėjančios spaudos dienos proga žurnalistus pabendrauti prie vyno taurės pakvietęs konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma sveikindamas žadėjo paieškoti galimybių grąžinti lengvatą, juolab kad, pasak jo, Finansų ministerija šiems metams turi šiokį tokį perviršį.
Galbūt taip ir įvyks, tačiau susižavėjimo kambaryje nebuvo girdėti. Ko gero, visi mintyje turėjo artėjančius rinkimus. Ir, ko gero, niekam nekilo mintis apie galimybę boikotuoti kieno nors politinės reklamos užsakymus.
