Kuris gali likti už valdžios borto?
Socialdemokratai, Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ – tokioje porinkiminėje valdžios trijulėje save mato pačios partijos. Jos kurpia savitarpio nepuolimo sutartį rinkimų kampanijos laikotarpiui ir ketina remti viena kitos kandidatus, išėjusius į antrą turą vienmandatėse apygardose. Tačiau vienai iš šios trijulės po rinkimų gali nelikti vietos prie valdžios stalo.
Dvi sėkmingai pasirodžiusios didžiosios partijos galėtų formuoti koaliciją ir be trečiojo partnerio. Jei balsai pasidalintų labiau, gali būti ieškoma partija, kuri turės mažesnį apetitą postams, pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akcija.
Gegužės 1 d. suvažiavimą surengę socialdemokratai (LSDP) patvirtino savo rinkiminę programą ir kandidatų sąrašus, o partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė, kad su Darbo partija (DP) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT) tariamasi dėl naujos valdančiosios koalicijos formavimo.
A. Butkevičius IQ teigė besitikintis, kad jo partija turės didžiausią frakciją Seime su 45-47 mandatais. Jis neabejoja dėl premjero ir finansų ministro postų savo partijai ir taip pat įvardija „pageidautinas“ energetikos, užsienio reikalų ir žemės ūkio ministerijas.
Darbo partijos frakcijos Seime vieno iš lyderių Kęstučio Daukšio žvilgsnyje į daugiau nei pusmečio perspektyvą kol kas juntama lengva ironija. Jis teigia, kad jo partijos frakcija bus „be abejonės didžiausia“ ir, jei socialdemokratai surinktų planuojamas 45 vietas, tai reikštų, kad Darbo partija turės daugiau.
Jo frakcijos kolegė Virginija Baltraitienė teigia, kad gavusi pakankamai balsų partija į premjero postą siūlytų Viktorą Uspaskichą, šiuo metu įtariamąjį baudžiamojoje byloje dėl nelegalios buhalterijos vedimo. Bet ji priduria, kad „patys suprantame, kad viskas priklausys nuo prezidentės“.
Nesibaigianti byla
Darbo partijos byla, kurioje be V. Uspaskicho teisiamas ir frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys, iki rinkimų greičiausiai nebus užbaigta, o kaip vykstantis teismo procesas gali atsiliepti rinkimų kampanijai – kol kas neaišku. Taip situaciją komentuoja advokatas Darius Sauliūnas. Jis Darbo partijos bylą lygina su vadinamąja „auksinio tualeto“ byla Kaune. Joje 12 kaltinamųjų turintis procesas užtruko 2,5 metų, tačiau suma, dėl kurios teisiamasi, sudarė 0,5 mln. litų. Darbo partijos byloje kaltinamųjų tik keturi, tačiau ji žymiai sudėtingesnė, o sumos siekia 25 mln. litų.
Pasak D. Sauliūno, kol kas aišku tai, kad ne byla paveiks kampaniją, bet atvirkščiai – rinkimų kampanijos dalyviais oficialiai tapę V. Uspaskichas ir V. Gapšys įgis teisinę neliečiamybę, dėl kurios panaikinimo turės apsispręsti Vyriausioji rinkimų komisija. Tai dar labiau užtęs teismo procesą.
Apie planus dėl ministrų portfelių K. Daukšys, buvęs Ūkio ministras, kol kas nekalba. „Mes žinome, kaip“ šūkio partija, jo teigimu, turi kompetencijų įvairiose srityse.
Tą patį dėl portfelių dalybų sako ir „Tvarkos ir teisingumo“ rinkimų štabo vadovas Kęstas Komskis, tačiau įvardija planuojantis turėti 3-4 ministerijas, o kokių sričių – „neturi didelės reikšmės“. Pasak jo, realus TT frakcijos dydis po rinkimų yra apie 25 Seimo narius ir tai turėtų būti antra ar trečia pagal dydį frakcija.
K. Komskis teigia, kad jau paruoštas susitarimo tarp LSDP, DP ir TT projektas dėl korektiško elgesio rinkimų kampanijos metu. Jame, politiko teigimu, taip pat numatyta, kad partijos remtų kitos susitarime dalyvaujančios partijos kandidatus, išėjusius į antrąjį turą vienmandatėse apygardose, jei jie varžytųsi su susitarimui nepriklausančių partijų kandidatais.
Trečias liks už borto?
Vis dėlto gali atsitikti taip, kad dabartinės trijulės bendri planai po rinkimų virstų vieno iš partnerių išmetimu iš potencialios koalicijos. LSDP lyderis A. Butkevičius, paklaustas, ar mato galimybę formuoti koaliciją iš dviejų partijų, pripažįsta, kad toks variantas yra patrauklesnis, kadangi susitarimą dviese pasiekti lengviau nei trise. Jo teigimu, dviejų partijų koalicija galėtų būti formuojama nebent jai surinkus užtikrintą maždaug 80 mandatų daugumą. Tad jei LSDP ir DP skelbiamos rinkimų ambicijos pasitvirtintų, TT greičiausiai liktų nepakviesta prie derybų stalo.
Socialdemokratai turi pranašumą prieš abi savo konkurentes ar potencialias partneres. Balandžio pabaigos reitinguose LSDP (16,3 proc., „Lietuvos ryto“ ir „Vilmorus“ duomenimis) gerokai lenkia „Tvarką ir teisingumą“ (11 proc.), ir nors Darbo partija šiuo metu yra šiek tiek populiaresnė už LSDP (DP gautų 17,8 proc.), socialdemokratai tradiciškai galėtų tikėtis daugiau pergalių vienmandatėse apygardose.
Pasak politologo Mažvydo Jastramskio, mišri rinkimų sistema palankesnė LSDP dėl gerokai stipresnių šios partijos pozicijų vienmandatėse apygardose: „Galima sakyti, kad LSDP ir DP populiarumas vienodas, nes skirtumas tarp jų patenka į paklaidos ribas. DP partijos pranašumas yra populiarus lyderis Viktoras Uspaskichas, kuris gali padėti daugiamandatėje apygardoje. Tačiau Darbo partija 2008 metais vienmandatėse apygardose laimėjo tik 2 vietas“.
Tuo metu TT per praėjusius rinkimus vienmandatėse laimėjo 4 vietas, o LSDP – 15. Neskaitant stipriausių pozicijų vienmandatėse, LSDP, nors neturi tokio charizmatiško lyderio, turi valdymo tradiciją, patirtį ir didžiausias ambicijas, o DP pagal norus nuo jų taip pat neatsilieka.
„Varžymasis dėl postų būsimoje Vyriausybėje mažina galimybes prie jų dar prisijungti trečiam ne mažesnių ambicijų turinčiam veikėjui – TT. Todėl esant galimybei, manau, jie gali kviestis mažesnes partijas su mažesnėmis ambicijomis“, – komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas M. Jastramskis.
Pasak jo, nors šiuo metu 5 proc. patekimo į parlamentą slenkstį reitinguose peržengia tik dar viena partija, valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, nurašyti mažesniųjų partijų nevertėtų. Jis primena apklausą prieš rinkimus į Vilniaus miesto tarybą, kai Artūro Zuoko „TAIP“, tegavusi 4,3 proc. respondentų palaikymą, per rinkimus susižėrė 17,74 procento balsų.
Lenkų atstovai turi galimybes įsijungti į koaliciją
„Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Sąjuga TAIP, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – partijos, kurios turi palyginti aukštą koalicinį potencialą ir galėtų dalyvauti realiai bet kurios vyriausybės veikloje. Verta atsiminti, kad dar A. Zuoko vadovaujama LiCS prisijungė ir prie Gedimino Kirkilo, ir prie Andriaus Kubiliaus vadovaujamų Vyriausybių. LLRA, savo ruožtu, svarbiausia yra kultūriniai ir švietimo klausimai – kitose srityse jie linkę eiti į kompromisus“, – komentuoja M. Jastramskis.
LLRA 2008 m. tik per plauką neperžengė 5 proc. barjero, gavusi 4,79 proc. balsų, tačiau laimėjo trijose vienmandatėse apygardose. Pasak M. Jastramskio, pastarojo meto aktualijos dėl tautinių mažumų teisių ir švietimo gali padėti mobilizuoti lenkų tautybės rinkėjus, taigi LLRA kalbos apie savo frakciją Seime nėra svaičiojimai. Kita vertus, LLRA sėkmė labiausiai priklauso nuo bendro rinkėjų aktyvumo, nes Lietuvos lenkų rinkimų akcija yra iš esmės vieno regiono partija, o jos rinkėjų skaičius – labai ribotas.
Vis dėlto bemaž visoms opozicinėms partijoms šiuo metu jau matuojantis valdžios rūbus dar teks įtikinti rinkėjus, kad būtent jos gali imtis tikro lyderio vaidmens. „Iki šiol tik Darbo partija aktyviau ėmėsi pastangų įtikinti rinkėjus, kad gali būti geriausia alternatyva dabartinei Vyriausybei. Kitos partijos gana pasyviai laukia, kol valdžia nukris joms į rankas“, – teigia IQ politikos redaktorius Tomas Janeliūnas. Anot jo, galutiniai rinkimų rezultatai labiausiai gali priklausyti nuo to, kurią partiją rinkėjai įvertins kaip labiausiai tinkamą formuoti Vyriausybę, o jos lyderį – vadovauti ministrų kabinetui.
