(V. Reivyčio nuotr.)Darbo biržos duris varsto vis mažiau bedarbių.
Kovo mėnesį nedarbo lygis Europos Sąjungoje (ES) pasiekė 10,2 procento. ES nedarbo rodiklis nuosekliai auga daugiau nei metus, siekdamas vis naujas aukštumas, tuo metu Lietuvoje jis tik mažėja. Gal pralenksime ES mažindami bedarbių skaičių?
Šiuo metu ES yra 24,77 mln. darbingo amžiaus žmonių, esančių be darbo. Praėjusių metų kovą bedarbių buvo 22,65 mln., t.y. 0,8 proc. mažiau, skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“.
Tarp šalių, kuriose sparčiausiai mažėja bedarbystė, įvardijama ir Lietuva. Lyginant praėjusių metų ketvirtį su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, nedarbo lygis sumažėjo nuo 17,5 iki 14,3 procento. „Eurostat“ skelbia, jog per metus nedarbo lygis sumažėjo dar 7-iose šalyse, tuo metu 19-oje rodikliai padidėjo.
Lietuva kartu su savo kaimynėmis aktyviai mažina bedarbių gretas ir vejasi ES vidurkį. Ekonomistų prognozės leidžia spėti, jog po kelių metų Lietuvos nedarbo rodiklis bus mažesnis nei bendrijos. Žinoma, reikėtų atsižvelgti į tai, jog tiek dabar, tiek artimiausiu metu jį labiausiai reguliuos nepalanki Graikijos, Ispanijos bei Portugalijos ekonominė situacija.
Nors ūkio augimo rodikliai gerėja, šiemet ekonomistai nežada spartaus bedarbių įdarbinimo. Banko „DNB“ ekspertai mano, jog šiais metais nedarbą šalyje pavyks sumažinti iki 12 proc. „Swedbank“ prognozuoja, jog nedarbas šiemet turėtų sumažėti iki 13 proc., remiantis SEB ekonomistų bei Finansų ministerijos prognozėmis, pavyks pasiekti tik 14 proc. ribą.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuvos darbo rinka jau greitai gali pajusti darbo jėgos trūkumą, tačiau kol kas jį kompensuos jaunimo įsiliejimas. Tiesa, jaunimo bedarbystės augimo tempai Lietuvoje – vieni sparčiausių Europoje. Paskutiniais duomenimis, šalyje darbo neturėjo 34,4 proc. 18-25 m. amžiaus jaunuolių. Daugiausiai jų buvo Graikijoje – 51,2 proc. bei Ispanijoje – 51,1 procento.
Tarptautinė darbo organizacija (TDO) neseniai paskelbė, jog augantis jaunimo nedarbas ir toliau grasins visoms bendrijos šalims. Organizacijos atstovų teigimu, šalys nekuria veiksmingų jaunimo bedarbystės mažinimo programų, ir šios mastus didina populiarėjančios trumpalaikės arba terminuotos darbo sutartys, nekuriančios ilgalaikių darbo vietų.
TDO duomenimis, per ateinančius metus nedarbo rodikliai ES augs ne lėčiau nei per praėjusius, bet Lietuvoje situacija turėtų gerėti ir toliau. „Swedbank“ teigimu, 2013 m. nedarbas turėtų siekti 11 proc. „DNB“ teigia, jog tuomet šalyje bus tik 10 proc. bedarbių, o 2014 m. rodiklis nebus didesnis nei 8 procentai.
Finansų ministerijos prognozėmis, kitąmet Lietuvoje nedarbas sieks 12,8 proc., 2014 m. – 11,5 proc., dar po metų – 9,8 procento.
Kovo mėnesį nedarbo lygis Europos Sąjungoje (ES) pasiekė 10,2 procento. ES nedarbo rodiklis nuosekliai auga daugiau nei metus, siekdamas vis naujas aukštumas, tuo metu Lietuvoje jis tik mažėja. Gal pralenksime ES mažindami bedarbių skaičių?
Šiuo metu ES skaičiuojami 24,77 mln. darbingo amžiaus žmonių, esančių be darbo. Praėjusių metų kovą bedarbių buvo 22,65 mln., t.y. 0,8 proc. mažiau, skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“.
Tarp šalių, kuriose sparčiausiai mažėja bedarbystė, įvardijama ir Lietuva. Lyginant praėjusių metų ketvirtį su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, nedarbo lygis sumažėjo nuo 17,5 iki 14,3 procento. „Eurostat“ skelbia, jog per metus nedarbo lygis sumažėjo dar 7-iose šalyse, tuo metu 19-oje rodikliai padidėjo.
Lietuva kartu su savo kaimynėmis aktyviai mažina bedarbių gretas ir vejasi ES vidurkį. Ekonomistų prognozės leidžia spėti, jog po kelių metų Lietuvos nedarbo rodiklis bus mažesnis nei bendrijos. Žinoma, reikėtų atsižvelgti į tai, jog tiek dabar, tiek artimiausiu metu jį labiausiai reguliuos nepalanki Graikijos, Ispanijos bei Portugalijos ekonominė situacija.
Nors ūkio augimo rodikliai gerėja, šiemet ekonomistai nežada spartaus bedarbių įdarbinimo. Banko „DNB“ ekspertai mano, jog šiais metais nedarbą šalyje pavyks sumažinti iki 12 proc. „Swedbank“ prognozuoja, jog nedarbas šiemet turėtų sumažėti iki 13 proc., remiantis SEB ekonomistų bei Finansų ministerijos prognozėmis, pavyks pasiekti tik 14 proc. ribą.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuvos darbo rinka jau greitai gali pajusti darbo jėgos trūkumą, tačiau kol kas jį kompensuos jaunimo įsiliejimas. Tiesa, jaunimo bedarbystės augimo tempai Lietuvoje – vieni sparčiausių Europoje. Paskutiniais duomenimis, šalyje darbo neturėjo 34,4 proc. 18-25 m. amžiaus jaunuolių. Daugiausiai jų buvo Graikijoje – 51,2 proc. bei Ispanijoje – 51,1 procento.
Tarptautinė darbo organizacija (TDO) neseniai paskelbė, jog augantis jaunimo nedarbas ir toliau grasins visoms bendrijos šalims. Organizacijos atstovų teigimu, šalys nekuria veiksmingų jaunimo bedarbystės mažinimo programų, ir šios mastus didina populiarėjančios trumpalaikės arba terminuotos darbo sutartys, nekuriančios ilgalaikių darbo vietų.
TDO duomenimis, per ateinančius metus nedarbo rodikliai ES augs ne lėčiau nei per praėjusius, bet Lietuvoje situacija turėtų gerėti ir toliau. „Swedbank“ teigimu, 2013 m. nedarbas turėtų siekti 11 proc. „DNB“ teigia, jog tuomet šalyje bus tik 10 proc. bedarbių, o 2014 m. rodiklis nebus didesnis nei 8 procentai.
Finansų ministerijos prognozėmis, kitąmet Lietuvoje nedarbas sieks 12,8 proc., 2014 m. – 11,5 proc., dar po metų – 9,8 procento.







