Gali būti, kad ir Graikijoje, ir Prancūzijoje sėkmė šypsosis griežtam taupymui besipriešinantiems kandidatams.
Ateinantį sekmadienį Prancūzijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turtas, o skolų krizės prispaustos Graikijos gyventojai rinks naują parlamentą. Gali būti, kad abiejose šalyse sėkmė šypsosis griežtam taupymui besipriešinantiems kandidatams.
Sekmadienį Prancūzijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Jo metu šalies gyventojai turės apsispręsti, kam penkeriems metams patikėti prezidento postą: dabar jį užimančiam Nicolas Sarkozy ar socialistų kandidatui Francois Hollande’ui, rašo „EUobserver“ naujienų svetainė.
Pirmąjį rinkimų turą laimėjo F. Hollande’as, surinkęs 28,63 proc. rinkėjų balsų. Dabartinį šalies vadovą palaikė 27,18 proc. prie balsadėžių atėjusių gyventojų.
Pagrindine Prancūzijos prezidento rinkiminės kampanijos tema tapo ekonomika. N. Sarkozy taip pat nurodė norintis reformuoti Šengeno erdvę, kurios išorinės sienos yra griežtai saugomos, o vidaus sienų kontrolė panaikinta. Anot jo, tai padaryti reikia todėl, kad Europos valstybės nepakankamai kontroliuoja atvykstančius imigrantus.
N. Sarkozy, laikomo turtingųjų prezidentu, kandidatūrą palaiko Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Šie du vadovai griežė pagrindiniu smuiku kovojant su euro zonos skolų krize. Tuo metu pagrindinis F. Hollande’o „arkliukas“ – žadamos derybos dėl Vokietijos „prastumtos“ fiskalinės disciplinos sutarties. Griežtam taupymui nepritariantis socialistas pageidauja į ją įtraukti daugiau ekonomikos augimą skatinančių veiksnių.
Iki šiol terminas „persvarstymas“ buvo gana atviras interpretacijoms, o F. Hollande’as rodė, kad jis yra pasiryžęs ieškoti kompromiso. Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel, besiruošianti vėliau gegužę vyksiantiems svarbiems rinkimams savo šalyje, pareiškė, kad biudžeto subalansavimui skirta sutartis nėra svarstymų ir derybų objektas.
Panašią poziciją, duodamas interviu sekmadieniniam Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“, išdėstė ir euro grupės pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeras: „Idėja, kad jūs galėtumėte peržiūrėti fiskalinį paktą nuo pradžios iki galo ir išbraukti iš teksto svarbius punktus, tėra tuščia viltis“.
Graikijoje žada kovą prieš taupymą ir imigrantus
Prie balsadėžių sekmadienį žingsniuos ir Graikijos gyventojai. Skolų prispaustą šalį pastaruosius penkis mėnesius valdė technokratų vyriausybė, kuriai vadovavo buvęs Europos centrinio banko pareigūnas Lucas Papademos. Jo ministrų kabinetas, kaip ir buvo sutarta iš anksto, atsistatydino užbaigęs istorinį valstybės skolų pertvarkymą.
Sekmadienio rinkimai bus pirmieji Graikijoje nuo tada, kai prasidėjo finansų krizė, privertusi šalį imtis drakoniškų taupymo priemonių mainais į Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo paskolas.
Nedarbo lygiui Graikijoje siekiant beveik 20 proc. ir žadant tolesnes taupymo priemones, Europos Komisija siekia, kad šalies politinės partijos įsipareigotų laikytis sutartos programos, nesvarbu kuri iš jų ateitų į valdžią. Tačiau, ar Europos pareigūnams pavyks tai padaryti, neaišku.
Braškančioje koalicijoje šiuo metu esančios partijos – konservatorių „Naujoji demokratija“ ir socialistų „Pasok“ – dešimtmečius dominavo Graikijos politiniame žemėlapyje. „Naujosios demokratijos“ lyderis Antonis Samaras lyderiauja ir visuomenės nuomonės apklausose.
Tačiau Graikijos gyventojai yra pavargę nuo mokesčių didinimo ir išlaidų mažinimo. Todėl egzistuoja visai nemenka tikimybė, kad šįkart rinkimuose jie palaikys taupymui besipriešinančias partijas, kurios anksčiau buvo mažiau populiarios. Pavyzdžiui, realu, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Naujoji aušra“, naudojanti prieš imigrantus ir griežtą taupymą nukreiptus kozirius, peržengs trijų procentų barjerą ir gaus vietų parlamente.
Imigrantų tema naudojasi ir kitos kraštutinių dešiniųjų partijos. Mat Graikija nepajėgia suteikti pastogės dideliam skaičiui imigrantų, kurie tiesiog šlaistosi miestų gatvėmis. Dalis imigrantų, kuriuos sulaiko policijos pareigūnai, neturi jokių tapatybę patvirtinančių dokumentų.
Vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius Graikijos policininkai sulaikė 67 tūkst. į šalį nelegaliai atvykusių ir joje apsistojusių imigrantų. Laikraščio „To Vima“ atlikta apklausa parodė, kad 90 proc. Graikijos gyventojų dėl išaugusio nusikaltimų skaičiaus kaltina būtent imigrantus.
