Trišalė taryba nesutaria dėl Darbo kodekso liberalizavimo.
Trišalės tarybos diskusijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo bei Darbo kodekso liberalizavimo – kol kas bevaisės. Vyriausybė nusiteikusi sutikti su 900 litų siekiančia minimalia alga, jei darbdavių bei darbuotojų atstovai sutiks su lankstesniais darbo santykiais. Tačiau profesinės sąjungos teigia, jog su pakeitimais nesutiks, jei darbo netekusiems darbuotojams nebus suteiktos didesnės garantijos.
Vyriausybė siūlo sutrumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminus, sumažinti išeitinių išmokų dydžius, trumpinti kasmetines 20 dienų trukmės minimalias ir naikinti papildomas atostogas bei sudaryti laisvesnes darbo sutartis.
Naujos Darbo kodekso nuostatos atsidūrė ne tik Trišalėje taryboje, tačiau ir Seime – pasiūlymus dėl pataisų registravo parlamentarai. Tačiau Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, teigė, jog besiruošiant rinkimams į Seimą pataisos nebus priimtos – sprendimą teks priimti Trišalei tarybai.
D. Arlausko teigimu, siūlomi Darbo kodekso pakeitimai darbdavių atstovus tenkina, tačiau jie linkę sutikti ir su darbuotojų atstovų reikalavimu – kurti fondą, garantuosiantį išmokas darbuotojams, kurie dėl naujų nuostatų netektų darbo. Tokio fondo idėja buvo pristatyta Trišalės tarybos derybų metu ir Vyriausybė kol kas sprendimo dėl jo egzistavimo neturi, o ir patys darbuotojų bei darbdavių atstovai nėra sutarę, kaip jis galėtų atrodyti.
„Fondas galėtų būti išlaikomas tiek valstybės, tiek darbdavių skiriamais pinigais. Vyriausybė savo pozicijos nėra išreiškusi, tik sako, jog tam nebūtų pinigų. Žinoma, dabar gal ir nėra galimybių kurti tokį fondą, galima nubrėžti planus dvejiems, penkeriems metams“, – kalbėjo darbdavių atstovas Trišalėje taryboje D. Arlauskas.
Tuo metu profesinės sąjungos piešia kur kas radikalesnį projekto variantą. Anot Artūro Černiausko, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko, fondas galėtų perimti Darbo biržos funkciją – pašalpų mokėjimą netekusiems darbo: „Darbo birža galėtų užsiimti tik įdarbinimu, perkvalifikavimu, o fondas teiktų išmokas. Remiamės Danijos pavyzdžiu, kur veikia ne vienas nedarbo draudimo išmokų fondas.“
Anot A. Černiausko, fondas, reguliuojamas valstybės ir darbdavių, veiktų efektyviau nei Darbo birža, o patiems darbdaviams nebūtų paranku piktnaudžiauti liberalesnėmis Darbo kodekso nuostatomis. Kol kas nei viena pusė nėra nusprendusi, kaip šis fondas galėtų veikti. Tikimasi, jog galimas veiklos modelis bus aptartas derybų metu.
Nori kolektyvinių sutarčių
Kol kas fondas – tik tolima vizija, ir pašnekovai sutinka, jog toks projektas galimas tik ilguoju laikotarpiu. Tuo metu Darbo kodekso pataisas skubama priimti dabar. Premjeras Andrius Kubilius teigė, jog Vyriausybė pritars MMA kėlimui iki 900, o ne 850 litų, jei likusios Trišalės tarybos pusės pritars Darbo kodekso liberalizavimui. Tikėtasi, jog sprendimas bus priimtas per praėjusią savaitę vykusias diskusijas, tačiau profsąjungoms ir darbdavių atstovams Vyriausybės buvo pateiktas kiek kitokios Darbo kodekso pataisos.
Anksčiau Gražina Gruzdienė, Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkė, IQ.lt teigė, jog nespėta susipažinti su siūlomomis naujovėmis, tad gegužės mėnesį bus šaukiamas neeilinis Trišalės tarybos posėdis.
Profesinės sąjungos tikisi, jog abi derybų pusės bus nuolankesnės darbuotojų atžvilgiu ir, jei nebus pritarta fondo įsteigimui, bus palikta dabar galiojanti tvarka. Anot A. Černiausko, darbo rinkos liberalizavimas tik padidintų bedarbių skaičių: „Vyriausybė teigia, jog naujas kodeksas sumažins nedarbą, tačiau niekas nepateikia argumentų, skaičių. Ir dabar tiek darbdaviai, tiek darbuotojai gali sutarti dėl liberalesnių sąlygų, tad kam reikia naujų nuostatų?“
Profsąjungų atstovas teigė, jog kolektyvinės darbo sutartys leidžia nubrėžti tam tikrai įmonei tinkamas darbo sąlygas. „Tačiau Vyriausybe teigė, jog jos nepopuliarios, tad reikia visuotinų nuostatų. Mes manome kitaip“, – teigė A. Černiauskas.
Kokius sprendimus pavyks priimti kitame Trišalės tarybos posėdyje, nei viena pusė nespėlioja. Tiesa, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai įsitikinę, jog bus sutarta didinti MMA iki 900 litų, tačiau kokiam Darbo kodekso liberalizavimo variantui bus pritarta, nedrįstama prognozuoti.
