Atsakingo skolinimo nuostatose numatyta, kad pradinis įnašas turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės.
Lietuvos bankų sektorius yra pakankamai liesas, o griežtas reguliavimas ir įstatyminė aplinka jiems optimizmo neįkvepia. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
„Turime pakankamai „kūdą“ bankų sektorių. Mūsų (Lietuvoje veikiančių komercinių bankų – IQ) indėliai vienam gyventojui sudaro tik 36 proc., paskolos – 39 proc., aktyvai – 49 proc. Estijos lygio“, – sakė S. Kropas. Jis aiškino, kad atsakomybę už Lietuvos bankų sektoriaus plėtrą, augimą turėtų prisiimti šalies valdžios institucijos. Tai esą labai svarbu vertinant šiuo metu šalyje įgyvendinant bankų sektorių reguliuojančius teisės aktus.
„Nežinau, ar mes turėtume būti pionieriais perkeliant Europos Sąjungos reguliavimo iniciatyvas (į nacionalinę teisę – IQ). Mes tikrai galime pasakyti, kad Lietuvos bankas griežtai, kvalifikuotai, operatyviai įgyvendina naujus reikalavimus. Vis dėlto norėtųsi, kad politine prasme pasvertume, kiek tie reikalavimai daro įtakos verslui, paslaugų teikimui ir prieinamumui“, – kalbėjo bankų asociacijos vadovas.
Kaip pavyzdį jis paminėjo praėjusių metų lapkritį įsigaliojusius atsakingo skolinimo nuostatas: „Jos galėjo būti šiek tiek lėčiau įgyvendinamos. Priežiūros priemonių įgyvendinimas apriboja tam tikro kiekio žmonių galimybes pasiskolinti.“
„Atsakingo skolinimosi taisyklės buvo priimtos, kad nesipūstų kainų burbulas. Tai yra labai aiškios taisyklės, taisyklės, kurios yra labai aiškios, patvirtintos ir privalomos. Tu gali jas mėgti, gali nemėgti, bet labai gerai, kad yra nustatytos aiškios taisyklės. Natūralu, kad jos susiaurina žmonių ratą, kurie šiandien gali imti paskolą“, – IQ.lt sakė banko DNB atstovas spaudai Andrius Vilkancas.
Jis negalėjo pateikti statistikos, kiek skyrėsi banko išduotų būsto paskolų skaičius praėjusias metais, kai dar negaliojo atsakingo skolinimosi nuostatos, ir šiais metais, kai šios nuostatos jau galiojo. Lyginti šių rodiklių esą negalima todėl, kad praėjusiais metais gyventojus veikė šiek tiek jaučiamas ekonomikos atsigavimas, o šiemet jie nuogąstavo dėl Europos skolų krizės ir „Snoro“ griūties.
Tai, kad, galiojant atsakingo skolinimosi nuostatoms, gyventojams tenka atidėti būsto įsigijimą, kol sukaups pakankamai lėšų, anksčiau IQ.lt yra patvirtinusi „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė. Anot jos, atsakingo skolinimo nuostatų įsigaliojimas rinkoje jaučiamas, nes dalis šeimų atideda paskolos ir būsto įsigijimo klausimą, kol sukaups lėšų, reikalingų pradiniam įnašui.
„Lyginant laikotarpį nuo nuostatų įsigaliojimo (2011 m. lapkritis – 2012 m. vasaris) su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais (2010 m. lapkritis – 2011 m. vasaris), mūsų suteiktų būsto paskolų dalis mažėjo apie 16 proc.“, – skaičiavo Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Atsakingo skolinimo nuostatose numatyta, kad pradinis įnašas turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės, o lėšos, skirtos paskolos įmokoms mokėti, negali viršyti 40 proc. šeimos grynųjų pajamų.
