Populiarėjant elektroninėms knygoms bibliotekininkai jau prisitaiko prie naujos misijos
Kažkada bibliotekos buvo informacijos monopolininkės. Prieš gerą dešimtmetį šią monopoliją iš jų atėmė internetas. Skaitmeninių knygų įsigalėjimas gali apskritai nulemti tradicinės bibliotekos išnykimą. Jai, kaip ir žiniasklaidai, tenka ieškoti naujų būdų, kaip išlikti svarbiai.
Šio straipsnio autorius tradicinėmis bibliotekos paslaugomis naudojosi – skolinosi knygą – prieš penkerius metus. Jas iš pradžių pakeitė interneto knygynai, iš kurių buvo galima įsigyti neseniai išleistų ar į lietuvių kalbą apskritai neišverstų knygų. Prieš metus įsigytas planšetinis kompiuteris leido dar labiau modernizuoti knygų pirkimo ir skaitymo įpročius. Knygos puslapius planšetinio kompiuterio ekranas pakeitė ne noras vaikytis naujausias technologijų madas, o proceso patogumas – didelę įvairovę neseniai išleistų ar retesnių knygų galima pasiekti akimirksniu.
Dėl tokios pastarųjų metų asmeninės patirties kilo kone eretiška mintis – kiek laiko dar skaitysime popierines knygas, kurias skolinsimės iš bibliotekų? Jei popierinės knygos dienos jau suskaičiuotos, bibliotekų – taip pat. Juk technologijos, galinčios pakeisti popierių, egzistuoja pastaruosius keletą metų ir yra sėkmingai taikomos komercinėje srityje.
Pavyzdžiui, JAV rinkoje skaitmeninėms knygoms aplenkti įprastų knygų pardavimo apimtis užteko vos kelerių metų. Nėra abejonės, kad šie pokyčiai ir toliau sparčiai klostysis linkme, nepalankia popieriniam formatui. Be to, milžinišką interneto knygyną valdanti bendrovė „Amazon“ praėjusių metų pabaigoje suteikė galimybę išsinuomoti knygas užuot įsigijus. Tiesa, ši paslauga kol kas prieinama tik JAV gyventojams, o tarp išnuomojamų knygų yra toli gražu ne visi naujausi ar populiariausi leidiniai.
Prisiekę bibliofilai tvirtina, kad niekas negali pakeisti neseniai įsigytos knygos kvapo, malonaus verčiamų puslapių šiugždėjimo ar galimybės daryti įrašus paraštėse. Bet panašiais argumentais kalbėjo ir melomanai, įsimylėję vinilines plokšteles, ar kino gurmanai, demonstravę ištikimybę 8 mm juostoms. Skaitmeninių technologijų era be skrupulų susidorojo su visomis analoginėmis laikmenomis, galop atėjo ir knygos eilė.
Tiesa, nesupraskite klaidingai – knygos iš mūsų gyvenimo niekur nedings. Priešingai, jos greičiausiai taps dar prieinamesnės (nes taps pigesnės) ir skaitomesnės (nes jų galės įsigyti daugiau žmonių). Tačiau daugiau kaip pusę tūkstantmečio gyvavusi popierinės knygos forma artimiausioje ateityje užleis vietą skaitmeninei formai. Ir jei toks pasikeitimas atrodo neįtikėtinas, kad tai tikrai nebus pirmas kartas, kai knyga keis savo pavidalą.
Bibliotekos jau keičiasi
Kai klausimą apie artėjantį tradicinių bibliotekų saulėlydį uždaviau Nacionalinio skaitmeninimo ir virtualios elektroninio paveldo sistemos centro direktorei Reginai Varnienei-Janssen, ji iš karto pastebėjo, kad savo miesto bibliotekoje greičiausiai lankiausi seniai, mat tokios bibliotekos, apie kurią teiravausi, nebėra jau gerą dešimtmetį. Pasak jos, bibliotekos pradėjo keistis nuo tada, kai buvo pradėti kurti skaitmeniniai katalogai ir aprašai.
Šiandien tokius naudoja net ir atokiausiuose šalies kampeliuose įsikūrusios bibliotekos. Tiesa, bibliotekose vis dar yra lentynos, jos pripildytos popierinių knygų. R. Varnienė-Janssen teigė negalinti įsivaizduoti, kad popierinės knygos kada nors visiškai galėtų išnykti iš bibliotekų, bet sutiko, kad ateityje galimybių naudotis skaitmeniniu turiniu daugės. O užsukti į ateities biblioteką galima jau šiandien apsilankius Lietuvos virtualios bibliotekos tinklalapyje adresu www.lvb.lt. Naudojantis šia virtualia biblioteka savo kompiuteryje ar telefone galima skaityti kai kuriuos mokslinius straipsnius, į ją turėtų būti įkelti ir klasikiniai kūriniai.
Bibliotekas, kaip ir jų įvaizdį, per pastaruosius ketverius metus gerokai pakeitė projektas „Bibliotekos pažangai“. Jo metu nuo 2008 m. praktiškai visos likusios šalies bibliotekos įgijo interneto ryšį ir naršymui internete reikalingą įrangą, mokyti bibliotekininkai. Bet kur kas įdomiau tai, kad naujos techninės galimybės lėmė ir naujų funkcijų atsiradimą.
„Mėgstu juokauti, kad bibliotekininkas šiandien yra skaitmeninio gyvenimo stilistas“, – sakė šio projekto vadovas Kęstutis Juškevičius. Jo teigimu, šiandienio bibliotekininko funkcija yra ne tik administruoti katalogus ir rekomenduoti knygas, bet ir būti tarpininku tarp šiuolaikinių technologijų ir žmonių, ypač tų, kuriems jų įvaldymas kelia sunkumų. Bibliotekose organizuojamus kursus, kaip naudotis kompiuteriu ir internetiniais informacijos ištekliais, minėto projekto metu išklausė per 60 tūkst. šalies gyventojų.
Pasak K. Juškevičiaus, prieš kelerius metus bibliotekos daugeliui kėlė asociacijų su knygomis, o naujausios nuomonės apklausos rodo, kad žmonės jas vis dažniau sieja su skaitmeninių technologijų ir bendravimo erdve. Pasak pašnekovo, bibliotekos ateityje turės dar lanksčiau reguoti ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių norėdamos neprarasti aktualumo skaitmeninių technologijų amžiuje. Kaip yra pastebėjusi Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Petuchovaitė, bibliotekoms nepastebėjus šanso ir neatradus išskirtinės kompetencijos lauko neabejotinai atsiras kitų teikėjų – greitesnių ir lankstesnių, neturinčių taisyklių, tradicijų ir požiūrių inercijos.
Nauja bibliotekininkų misija
Iš tiesų tradicines bibliotekas, kurios tik skolina knygas, būtų galima pakeisti alternatyviomis skaitmeninėmis paslaugomis per artimiausius kelerius metus. Remiantis rinkos tyrimų bendrovės SIC atlikta šalies gyventojų apklausa, per praėjusius metus bibliotekose bent kartą lankėsi 31 proc. šalies gyventojų.
Reguliarių lankytojų skaičius, kurie į jas užsuka 1–2 kartus per mėnesį, siekė 12 proc. ir prilygo 350 tūkst. žmonių. Per praėjusius metus visos šalies viešosioms bibliotekoms buvo skirta 88 mln. litų. Šios sumos visiškai pakaktų tam, kad minėtą skaičių aktyviausių bibliotekų lankytojų būtų galima aprūpinti paprastomis e. skaityklėmis, kurios leistų visoje šalyje naudotis tokiomis pačiomis knygomis, sumažinti administravimo sąnaudas ir iš esmės atsisakyti tradicinių bibliotekininkų paslaugų. Šiandien bibliotekų išlaidos dokumentams (knygoms, periodinių ir e. leidinių prenumeratai) įsigyti sudaro mažiau kaip dešimtadalį visų išlaidų, tai toks technologinis bibliotekų virsmas šią dalį leistų gerokai padidinti (žr. grafiką).
Aišku, tai labai paviršutiniškas palyginimas, nes dar reikėtų sukurti e. skaityklėms pritaikytą sistemą, skaitmenizuoti turimą knygų fondą ir rasti sprendimą dėl autorių teisių naujoms knygoms. Galop pačiai valstybei labiau derėtų rūpintis ne priemonėmis, o turiniu. Tačiau šis pavyzdys rodo, kad šiandien egzistuoja patogesnė ir ilgalaikiu laikotarpiu pigesnė technologinė alternatyva tradicinėms bibliotekoms.
Kalbėdama apie strateginius iššūkius R. Petuchovaitė teigė, kad šiandien ir Europoje, ir Lietuvoje labiau nei bet kada yra pabrėžiama kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms svarba, o ne tik labiau išsilavinusiems, didesnes pajamas gaunantiems asmenims. „Tai reiškia, kad viešosios bibliotekos ir kiti kultūros veikėjai turi žengti socialiai pažeidžiamų grupių link, o tam reikia atviresnių ir didesnių erdvių, įvairesnio turinio bei paslaugų, naujų kompetencijų darbuotojams“, – sakė specialistė.
Įdomu tai, kad šiuose Kultūros ministerijos atstovės žodžiuose suformuluota istorinė bibliotekų misija dar nuo tų laikų, kai knygos buvo tik kilmingųjų ir turtingųjų privilegija. Jos visą laiką skatino informacijos pasiekiamumą. Šiandien informacijos yra daugiau negu bet kada anksčiau, tačiau norint ją pasiekti reikia tam tikrų technologinių gebėjimų. Bibliotekininkų virsmas iš informacijos sandėlininkų į informacijos konsultantus galbūt ir yra šiuolaikinė jų misija.
