Daugiau terši – daugiau moki.
Autoverslininkai siūlo visuotinį mokestį, kuris būtų susietas su automobilio tarša
Automobiliai apmokestinami 23 iš 27 Europos Sąjungos valstybių. Tad tik laiko klausimas, kada toks mokestis atsiras Lietuvoje. Antrasis klausimas – pagal kokią logiką jis bus sukonstruotas? Paprastai šiuo mokesčiu siekiama tiek paprastiems vairuotojams, tiek mašinų gamintojams siųsti labai aiškų signalą, kokia elgsena ir sprendimai yra skatinami, o nuo kurių geriau susilaikyti. T. y. kad aplinką teršiantį ir degalus be saiko ryjantį automobilį visuomet išlaikyti bus apčiuopiamai brangiau nei „žalią“ mašiną.
Lietuvoje nedidelis žingsnis „žaliųjų“ idėjų link automobilių pasaulyje žengtas kovo mėnesį, kai įsigaliojo griežtesni išmetamų dujų reikalavimai automobiliams su dyzeliniais varikliais. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kalbėdamas apie naujas sugriežtintos techninės patikros ypatybes, pirmą kartą viešai suabejojo, kuri prigimtinė teisė: kvėpuoti švariu oru ar turėti transporto priemonę, yra svarbesnė.
Antrą žingsnį siūlo žengti Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) ekspertai, neseniai parengę automobilių mokesčio projektą, kurio pagrindinė nuostata – susieti mokesčio dydį su automobilio CO2 emisija. Vadovaujantis kitų šalių praktika LAA siūlo lengvuosius asmeninės paskirties automobilius apmokestinti po 1 Lt per metus už 1 gramą, išmetamą nuvažiavus 1 kilometrą. T. y. jei „Ford“ oficialiuose techniniuose dokumentuose deklaruoja, kad „Focus“ modelis su turbodyzeliniu 2 litrų darbinio tūrio varikliu, generuojančiu 115 AG pajėgumą, CO2 emisija yra 139 g/km, metinis mokestis būtų 139 litai. Pasirinkus „Range Rover“ su V8 benzininiu 510 AG jėgos agregatu – 348 litai, nes nuvažiavęs kilometrą šis variklis išmeta tiek gramų teršalų.
Ši CO2 parametru grįsta sistema laikoma objektyvia ir ilgalaikėje perspektyvoje nepriklausoma nuo techninės pažangos ar kitų pokyčių. Dabartinės kartos lengvieji automobiliai vidutiniškai išmeta 120–300 g/km CO2.
Ekspertai taip pat pastebi, kad automobiliams, kurie yra pagaminti apytiksliai iki 1993 m. ir neturi jokio EURO standarto, dažniausiai gamintojai nėra nustatę CO2 emisijos dydžio. Todėl siūloma tokias transporto priemones apmokestinti pagal variklio darbinį tūrį. Kadangi senosios mašinos su retomis išimtimis yra itin taršios, siūloma numatyti tam tikrą šių transporto priemonių apmokestinimo progresyvumą (žr. lentelę).
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pritartų automobilių apmokestinimui: „Esu ne kartą pasakiusi, kad remiu transporto priemonių mokestį. Ne tik kaip būdą spręsti viešųjų finansų deficito problemą (šiuo laikotarpiu), bet ir kaip būdą, pagaliau subalansavus finansus, pasiekti nuoseklesnio mokesčių naštos pasiskirstymo tarp atskirų elementų.“
Ministrės teigimu, tarptautinių organizacijų ekonomistų tyrimai rodo, kad transporto priemonių, turto mokesčiai yra mažiausiai augimui nedraugiški mokesčiai.
„Galima kalbėti ir apie kitus aspektus – aplinkosaugos, parko atnaujinimo ir t. t. Tai jau priklausytų nuo mokesčio „dizaino“, kurie būna įvairūs ir dėl kurių diskutuoti yra prasmės tik tada, kai apsispręsta, jog toks mokestis turėtų ir galėtų atsirasti“, – teigia I. Šimonytė.
Būtent dėl mokesčio atsiradimo politikų sprendimas gali gerokai užtrukti. Mat jau tapo įprasta, rinkimų metais Seimas stengiasi nepriiminėti jokių naujų mokesčių.
