Geriausia finalinė scena
Gegužės 11–13 d. Stambule vyksiančiame finalo ketverto turnyre paaiškės stipriausia Senojo žemyno ekipa
Geriausias filmas
Dėl Eurolygos karūnos susikaus Atėnų „Panathinaikos“, Maskvos CSKA, Barselonos „FC Regal Barcelona“ ir Pirėjo „Olympiakos“ klubai, pristatysiantys paskutinę sezono sceną. Tačiau jau dabar galima apžvelgti 2011–2012 m. Eurolygos sezoną. Tiesa, padarysime tai per kiek kitokią prizmę – išdalysime simbolinius Eurolygos „Oskaro“ apdovanojimus daugiausia prisidėjusiems prie uždegančio ir kvapą gniaužiančio Europos krepšinio filmo.
Geriausias filmas: Maskvos CSKA už filmą „Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas“
Rusijos čempionai šį sezoną įrodė, kad 2010–2011 m. pasirodymas, kai CSKA liko paskutiniai grupėje, buvo nemalonus atsitiktinumas. Prieš tai net 8 kartus iš eilės patekdavę į finalo ketvertą Maskvos krepšininkai į jį sugrįžo šiemet. Sugrįžo kaip, regis, geriausia šio sezono komanda. Per 18 rungtynių patyrę vos 2 pralaimėjimus, Jono Kazlausko auklėtiniai įrodė, kad kol kas yra pagrindiniai favoritai tapti Eurolygos čempionais.
Geriausias aktorius: Andrejus Kirilenka (Maskvos CSKA) už vaidmenį „Karaliaus sugrįžime“
Geriausias aktorius
Dėl NBA lokauto į gimtąjį klubą sugrįžęs Rusijos krepšinio perlas nepaliko abejingų dėl savo žaidimo nuo pat pirmųjų sezono rungtynių, kai į Kauno „Žalgirio“ krepšį įmetė 17 taškų ir surinko 37 naudingumo balus. Panašius rezultatus jis demonstruoja visą sezoną – pirmoji vieta naudingiausiųjų sąraše (vid. 24,07 balo) ir tarp daugiausia kamuolių atkovojusių žaidėjų (vid. 7,2). Nors Maskvos CSKA žvaigždyne užtenka ryškių asmenybių, A. Kirilenka išsiskiria kaip pagrindinis kone tobulo (kol kas) Rusijos klubo sezono kalvis.
Geriausias antrojo plano aktorius: Marcelinho Huertas („FC Barcelona Regal“) už filmą „Šeštasis pojūtis“
Geriausias antrojo plano aktorius
Praėjusiais metais džiuginęs Vitorijos „Caja Laboral“ gerbėjus savo nuostabiais perdavimais, šiemet tą pačią savybę jis demonstruoja ir žaisdamas Barselonos klube. Nors jis ir užima penktąją vietą turnyre pagal rezultatyvius perdavimus, brazilų krepšinio poetas nusipelno šio apdovanojimo, nes jis kaip niekas kitas sugeba padaryti savo komandos draugus geresnius, o visą komandą – itin retai stringančiu krepšinio mechanizmu. Pasižymintis turbūt svarbiausia įžaidėjo savybe – atrasti atsidengusius komandos draugus – M. Huertas neabejotinai bus viena svarbiausių katalonų klubo figūrų ir Stambule.
Geriausias režisierius: Dušanas Ivkovičius (Pirėjo „Olympiakos“) už filmą „Plonytė raudona linija“
Geriausias režisierius
Niekas nesitikėjo, kad Pirėjo klubas nužengs iki finalinio Eurolygos etapo. Juolab po to, kai vasarą klubą paliko graikų krepšinio žvaigždės Theodoros Papaloukas ir vienas geriausių praėjusių metų aukštaūgių Europoje Ioannis Bourousis. Ar po to, kai klubas sezono pradžioje per penkerias rungtynes iškovojo vos dvi pergales. Tačiau net su Eurolygos masteliais vidutiniška sudėtimi krepšinio profesorius iš Serbijos pateko į finalo ketvertą ir dar kartą visai Europai parodė, kad jo patirtis ir žinios tebėra neįkainojamos.
Geriausias trumpo metražo filmas: NBA lokautas – už filmą „Sugrįžimas namo“
Geriausias trumpo metražo filmas
Europa nuo spalio pabaigos, kai prasidėjo oficialus sezonas, iki gruodžio 8 dienos, kai NBA oficialiai paskelbė apie lokauto pabaigą, galėjo mėgautis aukščiausio lygio krepšininkų pasirodymu. Nepaisant to, kad dauguma NBA žaidėjų buvo pasirašę tik trumpalaikius kontraktus su Eurolygos klubais, šių metų ruduo paliko neišdildomą įspūdį matant Jordano Farmaro, Danilo Gallinari, Thabo Sefoloshos, Rudy Fernandezo, Serge’o Ibakos, Nicolas Batumo ir kitų pasirodymą. Skamba ironiškai, tačiau NBA žaidėjų ir savininkų nesutarimai, dėl kurių taip išgyveno JAV ir didžioji likusio pasaulio dalis, Europai atnešė tik naudą ir džiaugsmą.
Geriausias užsienio filmas: Bo McCalebbas (Sienos „Montepaschi“) už filmą „Aleksandras Makedonietis“
Viena ryškiausių 2011 m. Europos krepšinio čempionato Lietuvoje žvaigždžių neprarado spindesio ir Eurolygos aikštėse. Neabejotinas Sienos „Montepaschi“ lyderis po sezono tikrai gaus Alphonso Fordo vardo prizą, skiriamą rezultatyviausiam Eurolygos krepšininkui (17,3 tšk.). Makedonijos pilietybę turintis amerikietis padarė viską, jog seniausio Europos banko remiamam klubui kelionė nesibaigtų ketvirtfinalyje, tačiau Sienos komanda atsimušė į tvirtą „Olympiakos“ sieną ir finalo ketverto kovas galės stebėti tik per televizijos ekranus. Tuo tarpu B. McCalebbui dar teks vykti atsiimti savo iškovotų apdovanojimų.
Geriausias scenarijus: Kantu „Bennet“ už filmą „Šioje šalyje nėra vietos senukams“
Geriausias užsienio filmas
Andrea Trinchieri ne veltui buvo pripažintas geriausiu 2010–2011 m. sezono Italijos treneriu. Atidavęs žaidimo vadžias į veterano Gianlucos Basile rankas, šis specialistas nuvedė savo komandą į geriausių Europos klubų šešioliktuką. Ir ten tik per plauką, iškovojusi tris pergales per šešerias rungtynes, Kantu komanda nepateko į Eurolygos ketvirtfinalį. Scenarijus, kuris vertas amerikietiškos svajonės pagrindu sukurto tobulo filmo. Filmo, kuriam pastatyti iki galo A. Trinchieri pritrūko tik didesnio biudžeto.
Geriausia finalinė scena: Atėnų „Panathinaikos“ ir Tel Avivo „Maccabi“ filme „Žvaigždžių karai“
Lemiamos Eurolygos ketvirtfinalio rungtynės tarp Graikijos ir Izraelio čempionų tapo tikra sezono puošmena. Dėl paskutinio kelialapio į Stambulo besivaržiusios ekipos ir taip lyg amerikietiškais kalneliais važinėjo per pirmąsias ketverias serijos iki trijų pergalių rungtynes. O penktosios tapo nuostabaus spektaklio kulminacija. Ketvirtojo kėlinio pradžioje „Panathinaikos“ dar pirmavo dvylikos taškų skirtumu, tačiau Keitho Langfordo, Guy Pnini ir Davido Blu pastangomis „geltonieji“ išlygino rezultatą likus kiek daugiau nei 11 sekundžių iki susitikimo pabaigos. Vis dėlto čia savo žodį tarė naudingiausias praėjusio sezono žaidėjas Dmitris Diamantidis. Realizavęs pirmąjį baudos metimą ir tyčia prametęs antrąjį, o po to dar perėmęs kamuolį, jis atvedė Atėnų komandą į pergalę ir nutiesė jai kelią į Stambulą.
Geriausi specialieji efektai: Sonny Weemsas (Kauno „Žalgiris“) už filmą „Aviatorius“
Geriausi specialieji efektai
„Sveiki atvykę į Sonny Weemso oro linijas“ – toks komentaras labai dažnai lydėjo eilinį S. Weemso skrydį varžovų krepšio link. Kone dažniausiai iš visų krepšininkų šio sezono Eurolygos gražiausių epizodų dešimtukuose pasirodydavęs Kauno „Žalgirio“ vedlys buvo tikras siaubas varžovų gynybai. Rezultatyviausias ir naudingiausias kauniečių krepšininkas paliko pėdsaką šio sezono Eurolygoje ir jeigu ne beviltiškas „Žalgirio“ pasirodymas TOP 16 etape, S. Weemsas tikrai būtų galėjęs pretenduoti į geriausiųjų Eurolygos žaidėjų penketą. Apmaudžią traumą rungtynėse su Prienų „Rūdupiu“ patyręs ir sezoną užbaigęs krepšininkas sirgalių atmintyje paliko neišdildomus įspūdžius ir nuolatinę viltį – „jis išėjo, bet žadėjo sugrįžti“.
