Minimalų mėnesinį atlygį žadama padidinti nuo šių metų liepos 1 dienos.
Trišalei tarybai vėl nepavyko priimti vieningo sprendimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo – Vyriausybė laikosi pozicijos ją didinti 50 litų – iki 850 litų, tuo metu darbdavių ir darbuotojų atstovai nori kelti iki 900 litų. Nors tikėtasi susitarti dėl kompromisinio variantu, šis nepriimtas – darbdaviai ir darbuotojai nespėjo susipažinti su valdžios keliamomis sąlygomis dėl Darbo kodekso liberalizavimo.
Gegužės pradžioje numatomas neeilinis Trišalės tarybos posėdis, kurio metu turėtų būti svarstomas Vyriausybės siūlomos Darbo kodekso naujovės. Apsvarsčius šį klausimą greičiausiai paaiškės ir Vyriausybės pozicija dėl MMA dydžio.
Visos trys derybų pusės neslepia – jei Vyriausybė sutiks kelti MMA iki 900 litų, darbdavių ir darbuotojų atstovai bus nuolaidesni Darbo kodekso klausimu. Tačiau antradienį šio punkto nespėta apsvarstyti. Kaip teigė profesinių sąjungų atstovė Gražina Gruzdienė, Trišalei tarybai buvo per vėlai pateikta galutinė Vyriausybės pozicija šiuo klausimu, tad nuspręsta skirti daugiau laiko įsigilinti į siūlomas naujoves.
Tarp naujų Darbo kodekso nuostatų – siūlymas sumažinti išeitinių išmokų dydžius, sutrumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminus, trumpinti kasmetines atostogas iki 20 darbo dienų ir naikinti papildomas atostogas bei leisti sudaryti liberalesnes terminuotas darbo sutartis.
Pritarti MMA didinimui iki 900 litų antradienį paragino ir Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, tačiau konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius žurnalistams teigė, jog dabartinės ekonominės sąlygos dar neleidžia didesniam didinimui: „Šių metų 2,5–3 proc. ekonomikos augimo prognozės yra žymiai mažesnės už pernykštį ekonomikos augimą. Antra priežastis, kodėl mes manome, kad MMA didinimas turi būti nuosaikus, tai todėl, kad tai turime sieti su verslo galimybėmis kurti naujas darbo vietas, su galimybėmis įdarbinti kuo daugiau žmonių.“
Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, juokavo, jog Vyriausybės užsispyrimas dėl MMA iš vienos pusės sveikintinas: „Na gerai, jog nepolitizuojama ir nesiveliama į populistinius žaidimus. Tokia pozicija sveikintina. Tačiau manau, jog Vyriausybė iki rinkimų nusileis – spaudimas didelis, ne tik iš mūsų pusės.“
Finansų ministerija anksčiau paskelbė, jog MMA padidinimas 100 litų ir nepakeistas neapmokestinamųjų pajamų dydis gali biudžetui kainuoti 85,6 mln. litų. J. Guzavičius sutiko, jog nuostolis gali būti jaučiamas, tačiau nuostolį kompensuotų didesnes minimalias gaunančiųjų mokami mokesčiai bei padidėjusi perkamoji galia.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija pateikė pasiūlymą taikyti pereinamąjį laikotarpį tam tikruose regionuose ar įmonėse, kur staigus MMA padidinimas gali turėti neigiamų pasekmių.
Pirmadienį Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis neslėpė, jog nuomonę dėl MMA Vyriausybė gali pakeisti: „Minimali alga nėra pagrindinis derybų objektas. Negaliu komentuoti Vyriausybės pozicijos, tačiau derėsimės ir žiūrėsime, kaip darbdavių ir darbuotojų atstovai vertina mūsų siūlomas Darbo kodekso pataisas. Nuo to ir priklausys.“
Padidinus MMA nuo 800 iki 900 litų, mažiausią atlygį gaunantis darbuotojas atskaičius mokesčius gautų 751,5 lito – 73 litais daugiau nei dabar. Vyriausybės siūlymas piniginę papildytų tik 37 litais.
