N.Sarkozy era jau baigėsi?

(AFP nuotr.)

Antrajame ture susikaus F. Hollande'as (kairėje) ir N. Sarkozy.

„Dvikova, kokios ir tikėtasi, ir viena staigmena“, – vakar Prancūzijoje įvykusio pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatus apibendrino nacionalinis ekonomikos dienraštis „Les Echos“.

Kaip ir tikėtasi, antrajame rinkimų ture po dviejų savaičių rungsis dabartinis dešinysis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir socialistas Francois Hollande’as. Už dabartinį Prancūzijos vadovą balsavo 27,18 proc., o už socialistą – 28,63 proc. prie balsadėžių atėjusių rinkėjų.

Trečioje vietoje liko ksenofobinės dešiniosios partijos Nacionalinis frontas (NF)  lyderė Marine Le Pen, surinkusi 18,01  proc. balsų. Tokio aukšto rezultato NF nebuvo pasiekęs per visą savo istoriją ir tokiu būdu pateikė tą „blogąją staigmeną“.

Kaip tik dėl šios priežasties Nacionalinio fronto lyderei žiniasklaida šiandien skiria tiek pat dėmesio, kiek pirmojo turo nugalėtojams.

„Ji byloja apie ideologines dešinės abejones. Ji byloja apie Prancūzijos baimes. Kairiesiems ji trukdo visiškai mėgautis pergale. O apžvalgininkus ir visuomenės nuomonės apklausas ji žiauriai paneigia“, – rašo „Les Echos“.

„F.Hollande’as pirmauja, o M. Le Pen trikdo šventę“, – pirmajame puslapyje skelbė centro kairysis dienraštis „Liberation“.

Kaip ir daugybė kitų leidinių, jis pastebėjo, jog 2002 m. į antrąjį rinkimų turą patekęs ir Prancūzijos demokratams didžiulį šoką įvaręs M. Le Pen tėvas, istorinis FN lyderis Jean’as Marie Le Penas, tokio aukšto rezultato niekada nebuvo pasiekęs.

Į antrąjį rinkimų turą jis tada pateko surinkęs mažiau balsų ir už tai galėjo padėkoti tik rinkėjų pasyvumui. Tų metų balandžio 21 d. buvo labai geras oras. Nemažai nuosaikiai balsuojančių prancūzų patingėjo įmesti savo biuletenį į urną ir taip atvėrė kelią NF lyderiui. Šios partijos šalininkai paprastai labai aktyviai balsuoja.

Šįkart rinkėjų aktyvumas siekė 80 proc., todėl M. Le Pen ir liko tik trečia. „Maža balandžio 21 diena“, – jos pergalę vertino apžvalgininkai, prisiminę prieš dešimtmetį Prancūziją „ištikusią katastrofą“.

„M. Le Pen įsitvirtino kraštovaizdyje ir į skiedras paleido Jean’ą Lucą Melenchoną“, – pastebėjo regioninis dienraštis „Le Courrier Picard“.

Šis kairiau socialistų partijos stovintis ir Komunistų partijos remtas Kairiojo fronto lyderis buvo laikomas galima kliūtimi M. Le Pen. Visuomenės nuomonės apklausose jis ne sykį lenkė NF lyderę, bet galiausiai jai smarkiai nusileido – surinkęs 11, 11 proc. balsų  jis liko ketvirtas.

Tik išgirdę pirmojo turo rezultatus didžioji dauguma apžvalgininkų jau ėmė laidoti dabartinio šalies vadovo N. Sarkozy galimybes atnaujinti savo mandatą. „Galas“, – vienintelį žodį ant viršelio po rankomis galvą susiėmusio prezidento nuotrauka užrašė kairysis savaitraštis „Marianne“.  „Valstybei ir demokratijai nuo šiol bus tik geriau“, -vedamajame įvykiams už akių nepabijojo užbėgti šis savaitraštis.

„Dešinė pakibo aukštyn kojomis“, — pritarė svetainė slate.fr. Jos apžvalgininko nuomone, kampanijos metu vairą dešinėn pernelyg stipriai sukęs N. Sarkozy ne tik nieko nelaimėjo, bet „gali būti laikomas ir atsakingu už didelę tragediją: M. Le Pen yra nusiteikusi tapti prancūziškos dešinės stuburu“.

„Kairė šioje šalyje nė iš tolo neturi daugumos“, – perspėjo dešinysis dienraštis „Le Figaro“, prie N. Sarkozy surinkto rezultato pridėjęs M. Le Pen ir centristo Francois Bayrou (9,13 proc.) surinktus balsus.

Tačiau centristas teigia, jog per antrąjį rinkimų turą neduos jokių rekomendacijų, kaip balsuoti rinkėjams. FN lyderė apie savo ketinimus žada pranešti per tradicinį partijos susirinkimą gegužės 1 dieną.

„Pergalė vis dar įmanoma“, – dabartinio prezidento šalininkus cituoja ir optimizmo drauge su juo tarsi nepraranda „Le Figaro“.

Puikiam NF rezultatui paaiškinti N.Sarkozy visus šunis nutarė karti ant krizės. „Šiam krizės balsavimui reikia rasti atsaką“, – sakė per pirmąjį turą vieną blogiausių dešiniųjų rezultatų per visą istoriją pasiekęs N.Sarkozy.

Kiek paradoksalu tai, jog žiniasklaida šiandien laidoja N. Sarkozy, bet F. Hollande’ui  nugalėtojo vainiko neskuba kabinti.

„F.Hollande’as – naujasis šalies prezidentas“, – dešinės pakraipos savaitraščio „Le Point“ interneto svetainėje nuomonių skiltyje vis dėlto išdrįso pareikšti vienas apžvalgininkų.

O kairės pakraipos svetainė „Rue86“ jau aiškino priežastis, kodėl gegužės 6 d. socialistas bus išrinktas. Išanalizavusi kelis scenarijus svetainė pastebi, jog net pats blogiausias F. Hollande’ui žada pergalę.

„Pranašumas kol kas stovi F. Hollande’o pusėje ir N. Sarkozy yra priremtas prie sienos. Tačiau reikia nepamiršti, jog būtent tokioje situacijoje savo priešininkams jis yra pavojingiausias“, – perspėjo regioninis dienraštis „Le Republicain Lorrain“.

Paryžiaus birža pirmojo turo rezultatus tuo tarpu pasitiko kiek supanikavusi. Analitikų nuomone, abiems pirmojo turo nugalėtojams trūksta aiškių programų, kaip Prancūzijai grąžinti augimą ir konkurencingumą.

Galiausiai, žiniasklaidoje šiandien nemažai vietos užima ir polemika dėl vakar pažeisto rinkiminio reglamento. Jis numato, jog preliminarius pagal visuomenės nuomonės apklausas apskaičiuotus rinkimų rezultatus galima skelbti tik 20 val., kada didžiuosiuose šalies miestuose baigiama balsuoti, nors didžioji Prancūzijos dalis baigia balsuoti 18 val. Todėl prancūzakalbė Belgijos ir Šveicarijos žiniasklaida preliminarius rezultatus kaip taisyklė paskelbia jau 18 val.

Preliminarūs rezultatai  buvo labai plačiai išplatinti ir per „Twitter“. Stengdamiesi apeiti draudimą, interneto vartotojai susivienijo į grupę „#radiolondres“. Grupė tokiu pat pavadinimu per Antrąjį pasaulinį karą iš laisvojo Londono Prancūzijai ji skelbdavo užkoduotus pranešimus.

Tokia pat maniera ir su humoru „Twitter“ vartotojai rezultatus skelbė orų prognozių ir panašiomis formomis. F. Hollande’as, kurio pavardė prancūziškai reiškia „Olandija“, tapo „Amsterdamu“, o N.Sarkozy,  prisimenant vengriškas jo šaknis – „Budapeštu“, arba vienas – „rožine jūra“, o kitas – „mirusia jūra“.

„Carlita (N. Sarkozy žmona)  nedainuos. Kartoju: Carlita nedainuos“, – smaginosi vienas internautų.

Rinkimų kontrolės komisijai tokios nekaltos išdaigos pasirodė rimtos ir šiandien ji paskelbė, jog rekomenduos, kad per antrąjį rinkimų turą visos rinkiminės apygardos duris užvertų 20 val.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -