Valstybės skola pasiekė 47 mlrd. litų.
Praėjusiais metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 5 mlrd. 823 mln. litų, arba 5,5 proc., palyginti su BVP, išankstinius duomenis skelbia Statistikos departamentas. Palyginti su 2010 metais, deficitas sumažėjo 1 mlrd. 43 mln. litų. 2010 m. šis rodiklis siekė 7,2 proc. BVP. Valstybės skola pernai augo sparčiau nei ekonomika, tad jos santykis su BVP padidėjo 0,5 proc. punkto.
2011 m. valdžios sektoriaus pajamos sudarė 33 mlrd. 891 mln. litų, išlaidos – 39 mlrd. 714 mln. litų. Valdžios sektoriaus pajamos 2011 m. padidėjo 5,9 procento. Mokestinės pajamos sudarė 17 mlrd. 7 mln. litų (50,2 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų). Palyginti su 2010 m., jos padidėjo 8,5 procento, arba 1 mlrd. 333 mln. litų.
Centrinės valdžios deficitas 2011 m. sudarė 3 mlrd. 455 mln. litų (3,3 proc. BVP), vietinės valdžios deficitas – 402,4 mln. litų (0,4 proc. BVP). Socialinės apsaugos fondų deficitas 2011 m. sudarė 1 mlrd. 965 mln. litų (1,9 proc. BVP) ir, palyginti su 2010 m., sumažėjo 510 mln. litų.
2011 m. pabaigoje valdžios sektoriaus skola nominaliąja verte sudarė 40 mlrd. 836 mln. litų, arba 38,5 procento BVP (12,8 tūkst. litų vienam gyventojui). Valdžios sektoriaus skola 2011 m. padidėjo 4 mlrd. 704 mln. litų.
Finansų ministerija prognozuoja, jog per šiuos metus valstybės skola gali išaugti iki 44,4 mlrd. litų ir sudaryti 40,2 proc. BVP.
2008 m. skola buvo bene keturis kartus mažesnė – siekė 17 mlrd. litų (15,5 proc. nuo BVP). Kaip teigė Giedrius Šniukas, Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus atstovas, šis skaičius – kiek apgaulingas: „Lietuvos skola per 2009 metus užaugo beveik dvigubai, prireikė dar dvejų metų jai stabilizuoti. Šį šuolį iš esmės lėmė tai, kad 2006-2008 metais laikinos viršplaninės biudžeto pajamos buvo verčiamos nuolatiniais įsipareigojimais mokėti padidintas socialines išmokas – motinystės išmokas, pensijas – ir darbo užmokestį – pedagogams, medikams, valstybės tarnautojams. Didžiausias skolinimosi poreikis buvo 2009 metais, kadangi į juos persikėlė dalis 2008 m. priimtų sprendimų ir taip jau per sunkmetį didino išlaidas.“
G. Šniukas pabrėžė, jog Lietuvos skola praėjusiais metais buvo viena iš šešių mažiausių Europos Sąjungoje, remiantis „Eurostat“ duomenimis.
Tuo metu Stasys Jakeliūnas, kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas, skaičiuoja, jog per keturis šių metų mėnesius valstybės skola galėjo išaugti iki 47 mlrd. litų: „Šis rodiklis baugina tiek ekonomiškai, tiek psichologiškai. Tačiau kitąmet skola neturėtų augti labai sparčiai, deficitas taip pat.“
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė anksčiau yra paskelbusi, jog skolintis šiemet privalu tam, kad kitais metais būtų galima padengti besibaigiančio termino skolas.
Praėjusiais metais didžioji skolintų lėšų dalis buvo panaudota valstybės skolai ir valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams padengti bei šių fondų pinigų srautams subalansuoti ir valstybės investicijoms finansuoti.
