J. J. Komaras.
Lenkijos naikintuvai ir toliau saugos trijų Baltijos šalių oro erdvę. Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pasirašė sprendimą pratęsti Lenkijos dalyvavimą NATO oro policijos misijoje. Tą jis padarė susitikimo su Latvijos ir Estijos prezidentais Varšuvoje metu. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė dalyvauti susitikime. Oficialiai – dėl to, kad nėra apie ką kalbėti, nes viskas aptarta anksčiau. Neoficialiai – dėl to, kad lenkai neoficialiai grasino, jog gali pasitraukti iš oro policijos misijos.
Susitikimą Varšuvoje Lenkijos prezidentas rengė norėdamas susitarti dėl bendros pozicijos per NATO viršūnių susitikimą. Tačiau buvo kalbama ir apie oro policijos misiją. Estijos ir Latvijos prezidentai dėkojo Lenkijai už dalyvavimą NATO misijoje saugant Baltijos šalių oro erdvę.
„Noriu padėkoti Lenkijai už tai, kad sutiko dalyvauti šiame projekte. Tai labai svarbus signalas, kurį siunčia Lenkija. Dirbame dėl visų mūsų ateities“, – sakė Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis. Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas tvirtino, kad Lenkijos oro policijos misijos „indėlis yra svarbus“.
Šitame chore pritrūko Lietuvos prezidentės balso. Ir nebūtinai tam, kad dėkotų: galėjo viešai perspėti lenkus, kad nevalia žaisti ir manipuliuoti tokiu svarbu projektu kaip saugumas dėl siaurų ambicijų. Būtent tokius žodžius pasakė Lenkijos prezidentas B. Komorowskis. Ir tuo parodė, kad lenkai į šią misiją žiuri plačiau ir supranta jos svarbą visam regionui. „Reikia atskirti santykius su kaimynais, kurie iš prigimties yra sudėtingi, pavyzdžiui, kaip tautinių mažumų problemos, nuo regiono saugumo problemų. Tai yra problemos, kurias reikia išspręsti žiūrint ne į trumpalaikę naudą, bet į viso regiono, viso Aljanso interesus“, – žurnalistams kalbėjo B. Komorowskis.
Prieš keletą mėnesių Lenkijos prezidento patarėjas Romanas Kuzniaras kalbėdamas radijuje pripažino, kad šalies valdžia padarė viską, ką oficialiai galėjo, bandydama priversti Vilnių išspręsti lenkų mažumos problemas. Jo žodžiuose buvo jaučiamas tam tikras bejėgiškumas, kurį galimą apibūdinti taip: „Juk nepradėsime karo“. Taigi nereikia stebėtis, kad pasijutę pralaimėtojais lenkai nori atkeršyti. Atrodo, kad Varšuva nori įgelti Vilniui kuo skausmingiau, kai kalba pasisuka apie NATO oro policijos misiją. Gali būti, kad būtent tokio scenarijaus, koks ir susiklostė, Varšuva tikėjosi ir to siekė.
Juk jeigu lenkai realiai pasitrauktų iš misijos, tai nukentėtų jų pačių, o ne Lietuvos įvaizdis. Lenkai parodytų, kad nesugeba plačiau pažvelgti į regiono saugumą bei gali boikotuoti svarbus Aljanso projektus tik dėl kažkokių nesutarimų tarp kaimynų. Tai reikštų, kad jie nėra pakankamai atsakingi tapti vienų pagrindinių NATO ramsčiu.
NATO oro policijos misija nėra lenkų ir lietuvių projektas. Tai yra Baltijos šalių ir kitų NATO narių projektas. Ir nors dalyvavimas jose nėra privalomas, jis rodo šalies pasirengimą prisidėti prie visos Europos saugumo. Tuo labiau kad Baltijos šalys įsipareigojo dalyvauti kitose misijose, kurios joms yra pagal kišenę.
Atrodo, kad lenkai tai supranta, todėl nusprendė pažaisti subtiliau. Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ parašė, kad Lenkijos diplomatai skundžiasi, jog Lietuva vengia laikytis savo įsipareigojimų, susijusių su NATO oro policijos misijos išlaikymu. Pasak dienraščio, lenkų diplomatai teigia, jog Zokniuose įsikūrę lenkų pilotai apkraunami visomis įmanomomis išlaidomis, kurias esą turėtų padengti Lietuva.
Greičiausiai lenkai nori, kad NATO manytų, jog iš tikrųjų Lietuva nesugeba įvykdyti visų įsipareigojimų, todėl jais reikia pasidalinti su Latvija ir Estija. O tai reikštų, kad lėktuvai būtų laikomi ne tik Zokniuose, bet ir Latvijoje ir Estijoje. Tai būti tikras smūgis Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui ir jos pozicijoms NATO. Lenkai žino, kad Estija ir Latvija tokį siūlymą palaikytų. Joms tai – ne tik prestižas, bet ir finansinė nauda. Juk NATO skirtų pinigų sutvarkyti aerodromams, pajamų gautų kareiviams paslaugas teikiantys vietos gyventojai ar įmonės.
