Seime svarstoma sugriežtinti vaistų pardavimą.
Seimas šį mėnesį turėtų apsispręsti – leisti ar ne vaistininkų padėjėjams dirbti savarankiškai, be vaistininko priežiūros. Europos Sąjunga (ES) yra įpareigojusi Lietuvą uždrausti vaistininkų padėjėjams dirbti vieniems. Šio draudimo priešininkai teigia, kad skirtumo tarp vaistininko ir jo padėjėjo specialybės praktiškai nėra.
Parlamentarai šiuo metu svarsto įstatymo projektą, kuriuo numatoma nuo 2016 m. farmakotechnikams (vaistininko padėjėjams) leisti parduoti, išduoti vaistus ir teikti farmacines paslaugas tik su vaistininko priežiūra. Toks reikalavimas numatytas ES direktyvoje. ES nurodymą suderinti nacionalinės teisės reikalavimus su direktyva Lietuvai pateikė jau 2010 m. gruodžio mėnesį. Reikalauta, jog neatitikimai būtų ištaisyti per tris mėnesius. Tačiau projektą planuojama patvirtinti tik šiemet, iki balandžio mėnesio pabaigos.
Didžiųjų interesai?
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė yra užregistravusi pasiūlymą, kuriama aiškinama, jog ES direktyva Lietuvai netinkama, nes šalies farmakotechnikų išsilavinimas – aukštesnis nei kitose bendrijos šalyse, o tai leidžia taikyti švelnesnius darbuotojų kontrolės reikalavimus.
Dabar vaistininku Lietuvoje gali dirbti tik turintieji aukštąjį universitetinį išsilavinimą (mokslai trunka penkerius metus), reikalavimai farmakotechnikams mažesni – pakanka profesinio ar aukštesniojo išsilavinimo (mokslai trunka trejus metus).
ES šalyse farmakotechnikos mokslai trunka vidutiniškai iki dvejų metų, tad direktyvai nepritariantys parlamentarai bei vaistinių tinklų atstovai teigia, jog Lietuvoje suteikiamas išsilavinimas – pakankamas, kad vaistininko padėjėjai galėtų dirbti savarankiškai.
Raimondos Kižienės, „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkės, teigimu, naujosios taisyklės dėl vaistininkų padėjėjų nėra būtinos: „Dabartinė situacija yra gera – farmakotechnikų išsilavinimas Lietuvoje yra vienas geriausių ES, nėra jokių nusiskundimų ar įrodymų, kad farmakotechnikai netinkamai atlieka savo funkcijas. Akivaizdu, kad papildomi ribojimai šioje srityje nėra reikalingi.“
Tačiau noras palikti laisvesnius reikalavimus vaistinių darbuotojams gali būti susijęs ir su vaistinių tinklų noru sutaupyti. Vaistininkų ir jų padėjėjų atlyginimų skirtumai nėra dideli – didžiuosiuose tinkluose vaistininkams mokamas vidutiniškai keliais šimtais litų didesnis atlyginimas. Profesorius Eduardas Tarasevičius, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas, mano, jog tokio skirtumo pakanka, kad didieji vaistinių tinklai būtų suinteresuoti išlaikyti farmakotechnikus, o ne vaistininkus.
„Ne paslaptis, jog suteikti farmakotechnikams didesnes laisves reikalauja didieji vaistinių tinklai. Nors atlyginimai skiriasi nežymiai, tačiau tie keli šimtai litų pasidaro svarbūs, kai valdai kelių šimtų vaistinių tinklą“, – kalbėjo E. Tarasevičius.
Jei Seime nebūtų pritarta įstatymo projektui, vaistinės turėtų galimybę priimti vaistų pardavėjus į žemiausias pareigas – įstatymas leistų vaistininkui prižiūrėti ir konsultuoti farmakotechnikus „per atstumą“.
Vaistinių gausa
2002 m. šalies Konstitucinis Teismas nustatė, jog vaistinių savininkas gali būti ne tik farmacinį išsilavinimą turintis asmuo, tačiau bet kuris šia veikla suinteresuotas asmuo.
Profesorius Liudas Ivanauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto tarybos narys, pastebėjo, jog vaistinių tinklų savininkai piktnaudžiauja esama situacija: „Jūs pažiūrėkite – vaistinių Lietuvoje per daug, o jos visos priklauso keliems pagrindiniams tinklams. Jie suinteresuoti parduoti kuo daugiau, o pagrindinis tikslas – racionalus žmonių sveikatinimas – pamirštamas. Šiuo atveju taip pat siekiama apginti tik didžiųjų tinklų savininkų interesus.“
Lietuvoje viena vaistinė aptarnauja vidutiniškai 2000-3000 gyventojų. Šis skaičius – vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Didžiausiu gali pasigirti Danija, kur viena vaistinė aptarnauja apie 15 tūkst. gyventojų. Tiesa, pagal suvartojamų vaistų skaičių Lietuva neišsiskiria.
L. Ivanauskas teigė, jog kova dėl farmakotechnikų darbo reglamentavimo – tik prieš tai nesureguliuoto farmacijos sektoriaus pasekmė. Su tuo sutiko ir E. Tarasevičius: „Vaistų pardavimas turi būti racionalus, o racionaliai gali elgtis ne pelnu suinteresuotas verslininkas. Vienas tokių pavyzdžių – savitarnos vaistinės, kurių atsiradimui labai priešinomės. Tokioje situacijoje vaistiniais preparatais piktnaudžiaujama, o klientais, dažniausiai pacientais, niekas nesirūpina – nemačiau, kad kas tose savitarnos vaistinių kasose paklaustų, kam močiutei reikalingi kelios skirtingų firmų ir pavadinimų paracetamolio pakuotės.“
Senosiose Vakarų Europos šalyse vaistinių savininkais gali būti tik vaistininkai.
