G. Navaitis tvirtina, kad padidinus NPD padidėtų ir įplaukos į valstybės biudžetą.
Parlamentaras liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) iki 800 litų per mėnesį arba 9600 litų per metus. Jis teigia, kad toks sprendimas padėtų menkas pajamas gaunančius žmones „išvesti iš skurdo zonos“ ir paskatintų vidaus vartojimą. Tačiau Finansų ministerija ir IQ.lt kalbinti ekonomistai teigia, kad toks žingsnis sumažintų biudžeto pajamas. Jį svarstyti esą galima tik tada, kai kai bus nurodyti šaltiniai, kaip tas pajamas kompensuoti.
„Iki minimalios algos dydžio – 800 litų – padidintas NPD leistų visiems darbuotojams fiziškai (po apmokestinimo) gauti didesnį atlyginimą. Jo padidėjimą labiausiai pajustų mažiausias algas gaunantys darbuotojai. Taip būtų gerinamos labiausiai socialiai pažeidžiamos gyventojų dalies darbo apmokėjimo sąlygos, mažinama socialinė atskirtis visuomenėje, realiai prisidedant prie laimingesnės visuomenės kūrimo Lietuvoje“, – įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigia G. Navaitis.
Parlamentaras siūlo, kad padidintas NPD būtų taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Ekonomistai įžvelgia populizmą
Finansų ministrės patarėja Rasa Jakilaitienė IQ.lt perdavė, kad teikiant tokius pasiūlymus kartu turėtų būtų nustatomos ir priemonės, kurios užtikrintų prarastų valstybės biudžeto pajamų kompensavimą ta dalimi, kuria sumažėtų valstybės biudžeto lėšos didinant NPD. Kol tokios priemonės nebus nustatytos, tol toks siūlymas pritarimo esą neturėtų sulaukti.
Tokios pat nuomonės laikėsi ir „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė, pažymėjusi, kad G. Navaičio pateiktas pasiūlymas kvepia artėjančiais rinkimais.
„Logikos jame yra, bet ar yra finansinių galimybių? Finansinių galimybių nėra. Paskutinio biudžeto svarstymai labai aiškiai parodė, kaip sunku atrasti papildomą vieną, antrą, trečią, dešimtą milijoną. O šitas pasiūlymas neįvardija šaltinio, iš kurio būtų galima papildomų pinigų paimti“, – populistiniu G. Navaičio siūlymą vadino ekonomistė.
Kiek nuosaikesnis buvo „Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis. Anot jo, parlamentaro pasiūlymas nėra blogas, nes mažiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai sumoka gana daug mokesčių.
„Iš tiesų Lietuvoje reikėtų ieškoti būdų, pajamas artimas minimaliai mėnesinei algai (MMA), apmokestinti kuo mažiau. Tai iš principo teigiama iniciatyva, tik reikėtų atsargiai įvertinti, kiek tai kainuos valstybės biudžetui“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Vis dėlto jis sutiko, kad kitąmet didinti NPD gali būti sudėtinga, jeigu kartu su šiuo siūlymu nenurodomos priemonės, kurios padėtų kompensuoti pajamas, kurių neteks valstybės biudžetas. Ekonomistas priminė, kad iki 2015 metų, o geriau ir anksčiau, Lietuva turi subalansuoti savo biudžetą, o toks G. Navaičio siūlymas šį momentą atitolina.
„Jeigu politikai, siūlantys padidinti NPD, galėtų pasiūlyti, kaip bus kompensuojamos tos prarastos pajamos (ar bus padidinti kiti mokesčiai, ar bus atsisakyta kažokių paslaugų, valstybė išleis mažiau pinigų ir nepadidės biudžeto deficitas), tai tokį pasiūlymą vertinčiau kaip labai gerą“, – dėstė N. Mačiulis.
G. Navaitis siūlymo sėkme neabejoja
Tačiau pats G. Navaitis IQ.lt aiškino, kad kalbėti apie pajamas, kurias prarastų valstybės biudžetas šiuo atveju nedera. Mat jo siūlymas, nors ir nepagrįstas jokiais realiais skaičiavimais, esą greičiau padidintų įplaukas į biudžetą, o ne jas sumažintų.
„Antra vertus, ne mažiau svarbus yra šio siūlymo niuansas tame, kad mes sukūrėme situaciją kai dirbantis žmogus turi gauti socialinę paramą. Tokia situacija yra iš esmės ydinga ir žalinga tiek žmogui, tiek valstybei“, – dėstė parlamentaras.
Anot jo, siūlymas didinti NPD, jeigu būtų įgyvendintas, pozityviai paveiktų vidaus vartojimą, o žmonėms išmokėti pinigai būtų išleisti būtiniausioms reikmėms patenkinti ir į biudžetą grįžtų pridėtinės vertės mokesčio pavidalu.
G. Navaitis tikino, kad Finansų ministerijos ir ekonomistų svarstymai, jog jo siūlymui įgyvendinti būtinas papildomas pinigų šaltinis, yra „atgyvenęs požiūris į ekonominius procesus“. „Vertę kuria trys dėmenys: finansinis kapitalas, fizinis kapitalas (paprasčiau sakant, mašinos, staklės, „lopetos“) ir socialinis kapitalas“. Oponentas šneka tik apie fizinį ir finansinį kapitalą. Jie iš ekonomikos išbraukia socialinį kapitalą, todėl rimtai žiūrėti į šitą argumentą man niekaip nepavyksta“, – teigė Seimo narys.
Jis neabejojo, kad jo siūlymas didinti NPD anksčiau ar vėliau bus priimtas, nes „tiesiog nėra kito kelio“.
„Kitas kelias – pereiti į mobilizacinę ekonomiką, į kurią mes jau iš dalies ateiname. Visus dirbančiuosius paskelbiame kareiviais, duodame jiems batus, uniformas ir valdišką maistą. Tada nereikia jiems mokėti jokių atlyginimų, galima duoti 5 litus asmeninėms išlaidoms. Tada nereikia skaičiuoti nei pajamų mokesčių, nei ko nors kito, nes visi yra mobilizuoti nežinia kokios užduoties vykdymui“, – ironizavo G. Navaitis.
Dėl MMA didinimo vis dar nesutaria
Pirmieji pasvarstymai apie NPD didinimą pasirodė Vyriausybei ir profesinėms sąjungoms nesutariant dėl MMA didinimo.
Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis IQ.lt sakė, kad pastaruoju klausimu galutinės Vyriausybės pozicijos dar nėra, ir priminė, jog siūlymai didinti NPD buvo atmesti anksčiau. „Tų iniciatyvų visokių yra. Mes ir toliau diskutuojame su socialiniais parneriais dėl MMA“, – dėstė D. Matulionis.
V. Klyvienė svarstė, kad MMA didinimas šalies biudžetui būtų „mažesnė blogybė“, nei NPD didinimas. MMA didinimas, anot ekonomistės, lemtų šiek tiek skaidresnę ekonominę aplinką. „Ne vienas ekonomistas siūlė pagalvoti apie MMA diferencijavimą, duoti erdvės verslui provincijoje, bet tai nėra labai populiaru“, – priminė pašnekovė.
Tačiau N. Mačiulis tikino, kad naudingiau būtų didinti NPD. Mat MMA didinimas gali turėti ir neigiamo poveikio – provincijoje bus sukurta mažiau kvailifikuotų specialybių nereikalaujančių darbo vietų.
Šiuo metu MMA „į rankas“ siekia apie 678 litus. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ šalies ūkyje su individualiosiomis įmonėmis šiuo metu siekia 1591,8 lito. Paskutinį kartą MMA buvo didinta 2008 metais. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis tuo metu siekė 1650,9 lito. Taigi šiuo metu MMA sudaro 41 proc. vidutinės, o 2008 metais šis santykis siekė 34,2 procento.
