L. Eltang proza – unikalus Europos modernizmo tradicijų tąsos rusų literatūroje reiškinys.
Balandžio 20 d., 18 val. Venclovų namuose-muziejuje (Pamėnkalnio g. 34) įvyks Vilniuje gyvenančios rusų rašytojos Lenos Eltang romano „Akmeniniai klevai“ pristatymas.
Dalyvaus poetas, šio romano vertėjas Vladas Braziūnas, knygos komentarų autorius dr. Vladimiras Korobovas, tekstus skaitys aktorė Birutė Mar, improvizuos maestro Vladimiras Čekasinas, Klemensas Šimelis (violončelė) ir Indrė Launikonytė (vokalas). Vakarą ves profesorė dr. Lilija Duoblienė.
L. Eltang proza – unikalus Europos modernizmo tradicijų tąsos rusų literatūroje reiškinys. Savita romano „Akmeniniai klevai“ kalba, kalbėsena, daugiasluoksnės poetinės aliuzijos tai praskleidžia pridengdamos, tai pridengia praskleisdamos – grakščiai tiesiog skaitytojo akyse kloja vienas ant kito apžavius gyvenimo ir sąmonės realybės siužetus, laiškų ir dienoraščių kiauraraščius, nutviekstus skaudaus ir skaidraus ilgesio. Romanas „Akmeniniai klevai“ – ne iš tų, kur aprašo gyvenimą. Jis iš tų retų, kuriais rašomas pats gyvenimas.
L. Eltang gimė tuometiniame Leningrade. 2003 m. išėjo pirmas jos eilėraščių rinkinys (jo įvadą parašė Tomas Venclova), vėliau dar keli, veikiai poetė ėmėsi ir prozos. Kaip prozininkę ją išgarsino jau pirmas romanas „Gervuogės ūgis“ (patekęs į premijos „Nacionalinis bestseleris“ trumpąjį sąrašą), o parašiusi antrą – „Akmeniniai klevai“ – autorė tapo pirmąja premijos „Naujoji rusų literatūra“ laureate.
Nuo 1991 m. rašytoja gyvena Vilniuje. Iki šiol Lietuvoje skelbta tik jos eilėraščių ir jų vertimų – „Poetinio Druskininkų rudens“ ir „Magnus Ducatus Poesis“ almanachuose.
