„L’Oreal“ vadovo alga 2010 metais buvo didžiausia Prancūzijoje.
Kartais astronomines aukštumas siekiantys ir jokioms krizėms nepasiduodantys Prancūzijos didžiųjų įmonių vadovų atlyginimai sukėlė ne tik eilinių gyventojų, bet ir akcininkų nepasitenkinimą bei žaibiškai atsidūrė kandidatų į šalies prezidentus taikiklyje.
Sekmadienį vyksiančio pirmojo prezidento rinkimų turo dalyviai žada imtis ne tik valstybės valdomų, bet ir privačių įmonių vadovų atlyginimų. Tokie užmojai girdimi anaiptol ne vien iš kairiųjų kandidatų lūpų.
Konsultacijų įmonės „Proxinvest“ skaičiavimu, biržoje kotiruojamų didžiųjų Prancūzijos įmonių vadovai 2010 metais už dirbo vidutiniškai po 4,11 mln. eurų, įskaitant gautus vertybinius popierius. Per metus jų uždarbis šoktelėjo trečdaliu.
Vienuolikos šalies įmonių vadovų atlyginimai viršijo „Proxinvest“ pasirinktas simbolines 240 metinių minimalių atlyginimų „lubas“ – 4,6 mln. eurų.
Didžiausią – 10,7 mln. eurų – atlyginimą 2010 m. gavo kosmetikos giganto „L’Oreal“ prezidentas ir generalinis direktorius Jeanas Paulis Agonas. Nuo jo tik labai nedaug atsiliko prabangos prekių koncerno LVMH vadovas Bernardas Arnaudas, susižėręs 9,7 mln. eurų. Tokias pačias metines pajamas gavo ir automobilių gamintojo „Renault“ vadovas Carlosas Ghostas.
Kovo pabaigoje į nepasitenkinimo liepsną įpilta nauja porcija alyvos. Paaiškėjo, jog reklamos įmonių grupės „Publicis“ vadovas Maurice’as Levy 2011 m. susižėrė 16 mln. eurų pajamų – absoliutų Prancūzijos rekordą šioje kategorijoje. Šalia 3,6 mln. metinio atlyginimo M. Levy buvo sumokėtos premijos už 9 ankstenius metus, kaip numatė jo darbo sutartis.
Dabartinis Prancūzijos prezidentas ir dešiniųjų kandidatas Nicolas Sarkozy didžiųjų įmonių vadovams kailį ėmė perti dar vasario pabaigoje, pastebėjęs, jog tam tikra jų dalis „daro bet ką ir labai šokiruoja prancūzus“.
N. Sarkozy pažadėjo, jeigu bus perrinktas, įmonių vadovų atlyginimus įsprausti į griežtesnius rėmus. Jis siūlo, kad dėl įmonės vadovo algos balsuotų ne jos valdyba, kurioje šis „paprastai turi daug draugų“, o įmonės akcininkai visuotiniame susirinkime.
Kitaip tariant, N. Sarkozy siūlo įvesti vadinamą „say on pay“ (pasisakyk dėl užmokesčio) sistemą, kuri jau senokai gyvuoja Didžiojoje Britanijoje ir keliolikoje kitų Europos Sąjungos šalių. Už tokį demokratiškesnį ir skaidresnį vadovų atlyginimo nustatymą pasisako didžioji dalis kandidatų į Prancūzijos prezidentus.
Dabartinis šalies vadovas taip pat pažadėjo reikalauti, kad atlyginimai būtų viešai skelbiami, ko Prancūzijoje iki šiol nėra. Galiausiai, jeigu bus perrinktas, N. Sarkozy norėtų uždrausti daliai įmonių vadovų kartais mokamas papildomas pensijas ir „auksiniais parašiutais“ vadinamas išeitines kompensacijas, neretai taip pat skaičiuojamas milijoninais.
Pagrindinis dešiniųjų prezidento konkurentas socialistas Francois Hollande’as siūlo prieš „nepadoriai aukštus“ atlyginimus kovoti mokesčių ginklais. Visas aukštesnes nei 1 mln. eurų metines pajamas jis pasiūlė apmokestinti 75 proc. pajamų mokesčiu. Tai sukėlė tikrą diskusijų audrą.
„Sutikti mokėti aukštesnius mokesčius, kad pašliję šalies finansai pasitaisytų, yra patriotiška“, – aiškino socialistų kandidatas.
Praėjusią savaitę F. Hollande’as taip pat pasiūlė valstybės valdomų įmonių – tų, kuriose ji turi kontrolinį akcijų paketą – vadovams mokėti atlyginimą, kuris būtų ne daugiau kaip 20 kartų didesnis nei mažiausiai gaunančio įmonės darbuotojo. Ši taisyklė būtų įtvirtinta dekretu. O tas įmones, kuriose valstybė turi mažiau akcijų, socialistas viliasi įtikinti.
„Valstybės valdomos įmonės turi rodyti pavyzdį“, – teigia socialistas, nenusiteikęs pernelyg kištis į privačių kompanijų algų virtuvę.
Minimali metinė alga Prancūzijoje prieš mokesčius ir su vadinamu tryliktu mėnesiniu atliginimu (jį darbuotojai paprastai gauna dalimis – birželį ir gruodį) – 18,3 tūkst. eurų. Tai reikštų, jog valstybės valdomos įmonės vadovas maksimaliai galėtų gauti 353 tūkst. eurų per metus, jeigu tarp jo pavaldinių būtų gaunančių minimalią algą.
Žiniasklaida puolė su pasismaginimu skaičiuoti, kiek socialisto išrinkimas Prancūzijos vadovu suplonintų EDF, „La Poste“, „Areva“ ir kitų valstybės valdomų įmonių vadovų kišenę.
„F. Hollande’o pergalė valstybinių įmonių vadovams kainuotų brangiai“, – konstatavo ekonomikos naujienų svetainė Capital.fr.
Ekonomikos dienraščio „Les Echos“ skaičiavimu, energetikos įmonių grupės EDF vadovas Henri Proglio, 2010 m. gavęs 1,17 mln. eurų metinį atlyginimą, netektų 71 proc., nors jo alga EDF grupėje ir dabar nėra pati aukščiausia. Energetikos įmonės „Areva“ vadovas Lucas Ourselas, užpernai gavęs 679 tūkst. eurų netektų „tik“ pusės savo atlyginimo.
F. Hollande’o pasiūlymas į neva socialinio teisingumo ir padorumo vėžes pastatyti valstybinių įmonių vadovų algas sulaukė nemažai kritikos net ir pačioje Socialistų partijoje, nors žeriamos ir puse lūpų.
Dešinieji politikai, patys įmonių vadovai ir ekonomistai taip pat pastebi, jog palyginti su kaimynine Vokietija, Prancūzija valstybės valdomų įmonių vadovams jau ir taip moka palyginti kukliai. Prancūzijos pašto bendrovės La Poste“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius užpernai gavo 609 tūkst. eurų. Jo kolega iš „Deutsche Post“ – 5,8 milijono.
Dalis ekonomistų taip pat mano, jog įvedusi atlyginimų taisyklę 1:20 valstybinės įmonės netektų talentingiausių vadovų – jie pereitų į kur kas dosnesnį privatų sektorių arba išvyktų į užsienį.
