Svarbu, kiek kainuoja, net jei niekas neketina pirkti ar parduoti.
Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad per artimiausius 12 mėnesių būsto kainos kils. Bet tai veikiau yra gyventojų viltys, kad jų turto vertė netrukus padidės.
SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 39 proc. 15-74 metų Lietuvos gyventojų tikisi būsto kainų kilimo per ateinančius 12 mėnesių, penktadalis mano, kad būsto kainos Lietuvoje kris, o 31 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos liks tokios pat. 10 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Jeigu tiek gyventojų iš tiesų pradėtų tikėti, kad būsto kainos netrukus kils, dalis jų apsispręstų patys įsigyti nekilnojamojo turto. Tačiau rinkoje didelių pokyčių neužfiksuota – šiemet kovo mėnesį nupirkta panašiai tiek butų, kaip ir pernai kovą.
„Tyrimas rodo, kad manančiųjų, kad kainos didės, yra gerokai daugiau negu manančiųjų priešingai. Vis dėlto šiandienos sąlygomis tokius lūkesčius reikėtų vertinti kaip geresnius lūkesčius dėl asmeninės turtinės padėties, o ne kaip motyvą skubėti įsigyti būstą, kol jis dar nepabrango“, ― apklausos rezultatus vertina SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak ekspertės, didėjant būsto kainai ir mažėjant (arba nesikeičiant) anksčiau paimtos paskolos vertei, tokie namų ūkiai tampa mažiau jautrūs finansiškai. „Jei gaunamos pajamos staiga sumažėtų ir paskolos įmokos taptų didžiule našta, išeičių iš susiklosčiusios situacijos jau būtų daugiau ― blogiausiu atveju būtų galima parduoti būstą ir padengti visą paskolą“, ― teigia J. Varanauskienė.
Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų – kur kas optimistiškesni nei dėl savo pačių bei visos šalies ekonomikos padėties. O būtent pagerėjus šalies ekonomikos padėčiau bei išaugus žmonių pajamoms būtų galima pagrįstai tikėtis ir didesnio aktyvumo būsto rinkoje bei didesnių kainų.
Remiantis Statistikos departamento atliekamu vartotojų nuomonių tyrimu, kovo mėnesį tik 16 procentų gyventojų vylėsi, kad jų šeimos finansinė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės. Tai – daugiau nei du kartus mažiau nei besitikinčių, jog būsto kainos padidės. 26 procentai gyventojų manė, kad jų asmeninė finansinė padėtis prastės. Daugiau nei pusės (53 proc.) gyventojų vertinimu, jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 19 procentų gyventojų manė, kad ji per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 33 procentai – kad pablogės, 43 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati.
Lyginant SEB užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatus su tokios pat apklausos, SEB banko užsakymu atliktos Latvijoje, rezultatais, matyti, kad abiejų šalių gyventojų lūkesčiai panašūs. Latvijoje 36 proc. respondentų mano, kad būsto kainos per artimiausius 12 mėnesių augs, 14 proc. ― kad kris, o 32 proc. galvoja, kad jos nesikeis. Tiesa, Latvijoje beveik dukart daugiau apklaustųjų negu Lietuvoje (19 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
