Klausimynas – tai dokumentas, sudarytas iš aiškių klausimų, atspindinčių svarbiausius teisės aktų reikalavimus, pagal kuriuos inspektorius atlieka patikrinimą.
Verslininkai ir jų bendroves kontroliuojančių institucijų inspektoriai teisės aktus išmano nevienodai. Šį skirtumą siekiama sumažinti naudojant specialius klausimynus, kuriuose nurodytų reikalavimų įmonėms laikytis privalu, paskelbė Ūkio ministerija. Tačiau verslininkai, nors ir sutinka, kad iniciatyva yra gera, ja džiaugtis neskuba – esą turi praeiti laiko, kol naudą bus galima įvertinti.
„Tarp teisės akto ir verslininko egzistuoja labai didelė duobė. Jeigu pažiūrėsite, kaip teisės aktai rašomi visame pasaulyje, jie yra visada sudėtingi, ne visiems suprantami. Bet mes turime verslą kontroliuojančias institucijas, kurios gali būti pagalbininkės įveikiant šitą tarpą tarp teisės akto ir verslininko, jam paaiškinant, ko iš tiesų vienu ar kitu reikalavimu siekiama“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Ūkio ministras Rimantas Žylius.
Jis priminė, kad kontrolinių klausimynų inciatyva buvo pradėta praėjusių metų pabaigoje, o per šiuos metus klausimynų skaičius išaugo tris kartus – nuo 13 iki 39. Šie klausimynai naudojami tikrinant įmones 17-oje sričių: prekybos, viešojo maitinimo, kaimo turizmo, kirpyklų ir grožio salonų, autoservisų, keleivių bei krovinių vežimo ir t.t.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sakė, kad tada, kai nebuvo klausimynų, inspektoriai dažnai nebūdavo susitarę, kas yra svarbiausia, todėl tikrinant verslą kildavo pagunda „kabinėtis prie detalių.“
Darbo liks ir kitai Vyriausybei
„Dabar verslininkas užtikrinamas, kad jeigu jis laikysis tų dalykų, kurie pažymėti klausimyne, jis nebus baudžiamas už kitų dalykų, esančių įstatymų rinkinyje, nesilaikymą“, – antrino R. Žylius. Tačiau, ministrų teigimu, piktybiški pažeidėjai, nesilaikantys klausimynuose nurodytų reikalavimų, bus baudžiami griežčiau ir adekvačiau.
Ūkio ministerija skaičiuoja, kad šiuo metu kontroliniai klausimynai naudojami atliekant 23 proc. visų patikrinimų. Siekiama, kad iki šių metų spalio 1 dienos jie būtų pasitelkiami atliekant pusę visų patikrinimų. Vėliau šis rodiklis turėtų išaugti iki 60 proc., tačiau ši užduotis esą teks naujai, po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, ateisiančiai Vyriausybei.
„Apie 40 proc. patikrinimų metu nėra prasmės naudoti klausimynų. Klausimynai yra ne tik tikrinimo, bet ir tam tikra mokymo priemonė, kad tikrinamasis suprastų, kas iš tikrųjų yra svarbu. Kai kuriose srityse mes neturime supratimo skirtumo tarp tikrinamojo ir tikrintojo. Jie dėl savo specifikos – pavyzdžiui, atominėje elektrinėje – dirbantys žmonės reguliavimą turi žinoti labai aiškiai nepriklausomai nuo inspektorių“, – kalbėjo R. Žylius.
Verslas į naujovę žiūri atsargiai
Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas, IQ.lt sakė, kad kontrolinių klausimynų iniciatyva iš esmės yra gera, palengvino verslininkų darbą: „Klausimynų paskelbimas privertė kontroliuojančias institucijas sumažinti reikalavimų, nes jie patys pamatė, kad nepatogu žmonėms rodyti, kas ten per smulkmenėlės. Iniciatyva įneša abipusio skaidrumo.“
Vis dėlto A. Mackevičius užsiminė, kad klausimynai nuolat turėtų būti peržiūrimi, patikrinant ar neatsirado naujų reikalavimų, kuriuos reikėtų įtraukti į anketas, kad šios nevirstų dezinformacija. „Manau, kad turi praeiti laiko. Turime pamatyti, kokios institucijos kokius klausimynus paskelbė, nes visų jų dar niekas nesugebėjo perskaityti, nėra bendros analizės“, – sakė A. Mackevičius.
Panašios pozicijos laikėsi Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė: „Jei tik klausimynai palengvins mums visiems darbą, apibrėždami, kas už ką atsakingas, ir bent kiek palengvins patikros procedūras – mes už. Norėtųsi, kad tai netaptų dar viena nefunkcionuojančia naujove, ne tik nenešančia naudos, bet ir kenkiančia verslui.“
