Rusijoje pabrangusios dujos gali padidinti elektros kainą.
Esama prielaidų, kad rusiškos dujos Lietuvai gali pigti, tačiau elektra – brangti. O tuo metu laukiama pokyčių Rusijos valdžios olimpe ir galbūt nepasiteisinusios „energetikos diplomatijos“ koncepcijoje, rašo „Verslo žinios“.
„Gazprom“ šiemet pradėjo aktyviai derėtis dėl dujų tiekimo, transportavimo bei skirstymo verslo atskyrimo reorganizuojant AB „Lietuvos dujos“, kurioje valdo 37,1 proc. akcijų. Maskvoje ir Briuselyje dienraščio kalbinti ekspertai tvirtina, Lietuvos ir „Gazpromo“ derybos dėl Gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo gali būti sėkmingos. Lietuvos atstovai teigia, kad po kelių mėnesių gali būti susitarta dėl dujų kainų, beveik nesiskiriančių nuo taikomų kitoms Baltijos šalims. Tačiau nuo šių metų vasaros „Gazpromui“ leista 15 proc. padidinti dujų kainas vidaus rinkoje, o Rusijos verslas to laukia su nerimu, nes pakilus dujų kainoms, gali didėti kainos ne tik visame energetikos sektoriuje, bet ir kitose ūkio srityse.
Koncerno „Inter RAO JES“ vyriausiasis analitikas Nikolajus Gorelovas „Verslo žinioms“ teigė, kad „labai sunku pasakyti, kokią dalį eksportuojamos elektros energijos sudaro pagaminta dujomis varomose jėgainėse“, tačiau jis pripažįsta, kad dėl didėjančių kainų „dujinės generacijos“ sektoriuje „neišvengiamai brangsta visa didmeninė rinka“.
Politinės rokiruotės Rusijos valdžios viršūnėse gali keisti ne tik dujų, bet ir elektros energijos eksporto politiką, rašo dienraštis. Lietuvos verslo atstovai neoficialiai kalba esą apie didelį spaudimą, kurį šiuo metu patiria antrinės bendrovės „Inter RAO Lietuva“ bendraturčiai, dėl kurių į Maskvą jau kelerius metus siunčiami nepasitenkinimo skundai: kodėl Rusija suteikia išskirtines teises Baltijos šalyse prekiauti rusiška elektra bendrovei, kuri „finansuoja priešišką Rusijai Kubiliaus režimą“.
Rusijos žiniasklaida prognozuoja, kad naujojoje Rusijos vyriausybėje, kuriai ko gero vadovaus Dmitrijus Medvedevas, greičiausiai nebeliks energetikos sektoriaus kuratoriaus ir pagrindinio Rusijos „energetikos diplomatijos“ architekto Igorio Sečino, kuris esą užgožtų patį premjerą.
Kai kurių specialistų teigimu, Rusijos dešimtmetį vykdyta „energetikos diplomatija“ nepadėjo „nulaužti“ Europos Komisijos ir iškovoti, kad „Gazpromo“ interesams nebūtų taikomos III energetikos paketo nuostatos. Vladimiras Milovas, buvęs Rusijos energetikos viceministras, „Verslo žinioms“ nesiryžo prognozuoti, kas būsimojoje Rusijos vyriausybėje galėtų tapti energetikos kuratoriumi, tačiau teigė, kad kalbama apei Michailo Abyzovo (verslo grupės „RU-COM“ prezidento) ir Boriso Kovalčiuko ( „Inter RAO JES“ valdybos pirmininko) galimybes.
