Panevėžyje užregistruota reta liga – kokliušas. Juo susirgo trys vienoje panevėžiečių šeimoje augantys 4, 12 ir 14 metų vaikai. Jie buvo gydomi Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų vaikų skyriuje.
Pasak šio skyriaus vedėjos Vilijos Uksienės, vaikai susirgo todėl, kad buvo neskiepyti nuo kokliušo.
Per ilgus infektologės darbo metus nepasitaikė atvejo, kad ši infekcija užkluptų paskiepytus vaikus.
Lietuvoje vaikai nuo šios infekcijos skiepijami sulaukę dviejų mėnesių. Jie skiepijami kombinuotąja difterijos, stabligės ir kokliušo vakcina. „Kartu su sveiku gyvenimo būdu plinta ir mada neskiepyti vaikų. Labai gaila, kad tėvai nesupranta, jog sveikas gyvenimas ir pasaulyje pripažintos vakcinacijos neigimas neturi nieko bendra“, – kalbėjo gydytoja.
Minėti vaikai jau sveiksta. Kartą persirgę kokliušu, jie įgaus imunitetą šiai ligai. Tačiau jeigu tarp vaikų, su kuriais jie bendravo, buvo neskiepytų nuo šios infekcijos, jie gali irgi susirgti.
Kokliušas yra ūmi infekcinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti kosulio priepuoliais, jie gali sukelti kvėpavimo sutrikimus.
Pasak V.Uksienės, kokliušo nešiotojais dažnai yra suaugusieji, kurie serga lengvomis šios ligos formomis. Jie užkrečia neskiepytus vaikus.
Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu, juo užsikrečiama nuo sergančiojo. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosėjant, sukėlėjas su seilių lašeliais patenka į aplinką, prasiskverbia į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimų takų gleivinę ir sukelia uždegimą.
Inkubacinis kokliušo periodas trunka 5–21 dieną (dažniausiai 7–10 dienų), bet gali užsitęsti ir iki 42 dienų. Ligai būdingi peršalimo simptomai, jie kiekvieną dieną vis stiprėja. Ypač sunkiai kokliušu serga vaikai iki vienų metų.
Pasak gydytojos, prieš daug metų šią ligą platindavo vaikai, tačiau pradėjus juos skiepyti, kokliušas tapo retenybe.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, paskutinis kokliušo atvejis Panevėžio apskrityje buvo registruotas 2009-aisiais. Tada šia liga susirgo trejų metų neturintis vaikas.
Pernai Lietuvoje užregistruota 30 susirgimų kokliušu. V.Uksienė teigia, kad tėvai, kurie atsisako vaikus skiepyti pagal profilaktinių skiepų kalendorių nuo kokliušo ir kitų infekcinių ligų, smarkiai rizikuoja jų sveikata.
„Vaikui tikrai nėra geriau persirgti kiaulyte, tymais, jau nekalbant apie difteriją, stabligę ir kitas infekcines ligas, nuo kurių saugo skiepai“, – sakė ji. Beje, jaunesni gydytojai tik teoriškai žino apie tokias ligas – praktiškai jiems nėra tekę susidurti, nes pradėjus masiškai skiepyti vaikus jos tiesiog išnyko.
Suaugusiesiems reikalingos revakcinacijos
Infektologai primena, kad vyresni kaip 26 metų gyventojai turėtų pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės. Ypač tai padaryti rekomenduojama 30–50 metų žmonėms, nes skiepai, kuriuos jie gavo vaikystėje ar vėliau buvo revakcinuoti, jau nebeveiksmingi.
Imunitetas stabligei ir difterijai susidaro dešimčiai metų, o paskutinį kartą didžioji dalis suaugusiųjų skiepyta maždaug 1995–1996 metais.
Šia vakcina paprastai skiepijama kas dešimt metų. Paaugliai skiepijami sulaukę 16 metų. Vėliau jie turėtų skiepytis sulaukę 26 metų, paskui po dešimtmečio ir t. t.
Suaugusiesiems skirtos vakcinos nuo stabligės ir difterijos nemokamos. Pasiskiepyti gyventojai gali savo šeimos klinikose ir poliklinikose.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
