Brangstantys degalai vairuotojų įpročių nekeičia.
Augančios degalų kainos nepriverčia vairuotojų keisti įpročių ar ieškoti alternatyvų: šiemet tiek dyzelino, tiek benzino parduota daugiau, didėja Lietuvoje registruojamų automobilių skaičius.
Kaskart pakilus degalų kainoms, vartotojai ir tiekėjai viešojoje erdvėje priešinami įvairiausio plauko ekspertų pranašystėmis, kad jau tuoj tuoj ir lietuviai esą visai atsisakys automobilių, o valstybė surinks daug mažiau degalų akcizų. Tačiau tokios pranašystės dar negreitai taps realybe.
„Tie 5 litai už litrą – trečia per kelerius metus psichologinė riba, neturinti didelės įtakos vairuotojų įpročiams. Iš pradžių buvo sunku įprasti, kai kaina už degalus perkopė vieno euro ribą, vėliau – 4,5 lito už litrą barjerą. Po pastarojo pabrangimo barjero nebeliko. Vartotojai susitaikė su pasaulinėmis naftos brangimo tendencijomis, vykdoma politika“, – mąsto Lukas Vosylius, Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas.
Įveiktą 5 litų už litrą „psichologinį barjerą“ vairuotojai išties sutiko ramiai: balandžio 2-ąją organizuotoje akcijoje, kurios metu į degalines užsukę automobilių savininkai buvo raginami įsipilti ne daugiau litro degalų, pasirodė vos keletas entuziastų, nors internete skelbėsi dėl žemesnių kainų pasiruošę kovoti kone 5 tūkstančiai nepatenkintų. Pakartotinė akcija planuojama balandžio 15 dieną.
Automobilių daugėja
Kartu su benzino bei dyzelino kainomis kyla ir degalų pardavimo rodikliai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šių metų sausį parduota 3,9 proc. daugiau benzino ir 62,5 proc. daugiau dyzelino nei praėjusių metų sausį. Vasarį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, benzino pardavimas išaugo 2,1 proc., dyzelino – 17,2 proc.
Darius Buta, VMI atstovas spaudai, šiemet išaugusį dyzelino pardavimą grindė tuo, kad didmenininkai 2010 m. gruodį suskubo užpildyti dyzelino atsargas – nuo 2011 m. sausio 1 d. akcizas padidėjo 96 litais, iki 1043 litų už 1000 litrų dyzelino.
D. Buta teigė, jog pardavimą augino ir intensyvesnė kova su šešėline degalų prekyba bei itin šaltas šių metų vasaris, kuomet vairuotojai nerizikavo pilti iš Baltarusijos atvežtų degalų.
Vairuotojai su ilgesiu prisimena 2009 m. pavasarį, kuomet už litrą benzino tereikėjo mokėti 3,4 lito, už litrą dyzelino – 10 centų pigiau. Nors nuo tada kainos nuosekliai kilo, tačiau tai neprivertė atsisakyti automobilių. Šalyje įregistruotas transporto priemones skaičiuojanti „Regitra“ skelbia, kad kartu su degalinių švieslentėse žybčiojančiais skaičiais didėjo ir automobilių skaičius šalies keliuose. Per 2009 m. naujų ir naudotų automobilių įregistruota 137 tūkst., po metų – jau 161 tūkst., o 2011 m. jų padaugėjo iki 216 tūkstančių.
Tiesa, tik mažą dalį jų įregistravo fiziniai asmenys, tačiau statistika liudija, jog alternatyvų automobiliui nei verslas, nei privatūs asmenys ieškoti neskuba.
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas L. Vosylius primena šalies vairuotojų įpročius: užuot pasirinkę mažesnę ir ekonomiškesnę ar naujesnę ir gamtai draugiškesnę transporto priemonę, vairuotojai renkasi galingus automobilius, ir tik labiausiai nepakantūs degalų kainų šuoliams renkasi dujinę įrangą.
Per 2009 m. naujų ir naudotų automobilių įregistruota 137 tūkst., po metų – jau 161 tūkst., o 2011 m. jų padaugėjo iki 216 tūkstančių.
Dujinės įrangos montuotojai skelbia, kad degalų kainų šuolis atviliojo klientų, norinčių važinėti dujomis varomais automobiliais. Tačiau statistika nerodo nuosekliai augančio dujų pardavimo: šių metų sausį parduota 4,5 proc. daugiau dujų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau vasarį jų pardavimas sumažėjo 4,3 proc., palyginti su 2011 m. atitinkamu mėnesiu.
Su alternatyvomis neskuba
Šią savaitę Seimo nariai spręs, ar benzinui reikėtų taikyti mažesnį akcizą. Pagal 47 parlamentarų parašais patvirtintą siūlymą, litras benzino vidutiniškai turėtų atpigti 30 centų. Žinoma, akcizų mažinimas nuo tolesnio naftos produktų brangimo neapsaugos ir esminių problemų neišspręs.
Mūsų vairuotojus gali paguosti nebent faktas, kad degalų kainos Lietuvoje – vienos žemiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Europos Komisijos 2011 m. statistika skelbia, jog benzino pigiau nei Lietuvoje buvo galima įsigyti šešiose šalyse, dyzelino – penkiose.
Degalų kainoms esant rekordinėse aukštumose patraukliau skamba alternatyvūs siūlymai: mažinti akcizus ar, pavyzdžiui, tiesti tramvajaus liniją. Pastarąją alternatyvą siūlo Vilniaus miesto taryba. Vilniaus viešojo transporto koncepcijos plėtroje taip pat numatyta derinti automobilių ir viešojo transporto naudojimą. Manoma, kad atokiau nuo centro gyvenantys asmenys galėtų susidomėti koncepciniu „Statyk automobilį ir važiuok“ planu: automobilių savininkai palieka mašinas prie miesto centro esančiose aikštelėse ir centro ribose naudojasi viešojo transporto paslaugomis. Tiesa, didelės degalų kainos važinėjimui centre beveik neturi įtakos – atsisakius kelionės į miesto centrą „sutaupomi“ vos keli kilometrai.
