Talino valdžia dar svarsto, kaip miesto viešąjį transportą padaryti nemokamą.
Talino meras Edgaras Savisaaras, pažadėjęs kitąmet miesto gyventojus ir svečius pradžiuginti nemokamu viešuoju transportu, tuoj pat buvo apkaltintas populizmu. Vis dėlto jeigu šis užmojis bus įgyvendintas, Talinas nebus pirmasis miestas Europoje, kuriame viešuoju transportu galima naudotis nemokamai.
E. Savisaaras neseniai pranešė, kad 2013 metais miesto gyventojams ir svečiams bus pasiūlytas nemokamas transportas – autobusai ir tramvajai. Tokiam sumanymui esą pritarė trys ketvirtadaliai – 68 tūkst. – specialiame referendume dalyvavusių miesto gyventojų.
Nemokamo transporto idėjos autoriai teigia, kad taip gyventojai bus paskatinti atsisakyti automobilių ir Talinas taps vienu žaliausių miestų Europoje. Skaičiuojama, kad išlaikyti viešojo transporto sistemą Taline kasmet prireikia maždaug 50 mln. eurų (172,6 mln. litų). Bilietų pardavimai padengia tik dalį šios sumos. Estijos žiniasklaida skelbė, kad nemokamo transporto idėjai įgyvendinti reikėtų papildomų 20 mln. eurų.
Iš kur bus paimtos trūkstamos lėšos, kol kas nėra aišku. Vienas iš svarstomų variantų – sujungti miesto viešojo transporto kompanijas ir parduoti dalį joms priklausančio nekilnojamojo turto.
Tarp pasiūlymų minėtas ir pajamų mokesčio ar mokesčio už automobilių stovėjimą didinimas. Taip pat – apkirpti investicijas, kurios anksčiau buvo numatytos Talino gyventojams vandenį tiekiančiai bendrovei, prieš kurį laiką skelbė dienraštis „Postimees“. Galutinai apsispręsti, ar miestui išties reikalingas nemokamas transportas ir pasirinkti jo finansavimo būdą ketinama vėliau šiemet.
Apkaltino ieškant naudos
Tačiau nemokamo viešojo transporto kritikai tvirtina, kad šis mero E. Savisaaro žingsnis yra politiškai motyvuotas. Politikas tokiu siūlymu esą tesiekia užtarnauti rinkėjų palankumą savo atstovaujamai Centro partijai, kuri šiuo metu nacionaliniame parlamente priklauso opozicijai.
Be to, kritikai pabrėžia, kad referendume balsavo tik penktadalis jame galėjusių dalyvauti Talino gyventojų. Iš viso Estijos sostinė gyvena 416 tūkst. žmonių. E. Savisaaro priešininkus piktina ir tai, kad referendumui buvo išleista 260 tūkst. eurų.
„Rezultatas buvo aiškus iš pat pradžių, – sakė Reformų partijos pirmininko pavaduotojas Valdo Randpere. – Atrodo, lyg Talinas būtų vienas turtingiausių miestų pasaulyje, bet dėl kažkokių priežasčių gatvės yra duobėtos, o vaikų darželiams trūksta pinigų.“
Vis dėlto net jeigu E. Savisaaro pateikta nemokamo viešojo transporto idėja ir politiškai motyvuota, ji nėra neįgyvendinama. Galima pasinaudoti ne vieno miesto, kurio gyventojai džiaugiasi važinėja nemokamu viešuoju transportu, patirtimi.
Haselte bilietų nėra 15 metų
Bene sėkmingiausiai nemokamo transporto idėja buvo įgyvendinta maždaug 70 tūkst. gyventojų turinčiame Belgijos mieste Haselte. Čia viešasis transportas nemokamas jau beveik 15 metų. Viskas prasidėjo 1995 metais, kai naujai išrinkta miesto taryba nusprendė, kad viešasis transportas – viena didžiausių Haselto problemų. Mieste buvo vos aštuoni autobusai, kurie kursavo dviem maršrutais.
Pirmiausia buvo renovuotas miestą juosiantis kelias, jis taip pat buvo pritaikytas pėstiesiems, o tuomet miesto valdžia ambicingą nemokamo transporto planą pristatė viešojo transporto kompanijai „De Lijn“. 1997 metų liepos 1 dieną tuometis miesto meras Steve’as Stevaertas ištarė žodžius „Haseltas niekada nebebus toks, kaip anksčiau“ ir į pirmuosius maršrutus išlydėjo nemokamus autobusus.
Nemokamo viešojo transporto projektas Haselte buvo gana sėkmingas. Praėjus 10 metų nuo tada, kai į miesto gatves išriedėjo pirmieji nemokami autobusai, suskaičiuota, kad jais besinaudojančių gyventojų skaičius išaugo 12 kartų. Dabar viešuoju transportu kasdien pasinaudoja vidutiniškai 12,6 tūkst. keleivių. Haselte autobusai kursuoja 21 maršrutu.
Nemokamas viešasis transportas 2006 metais atsiėjo apie porą dešimčių milijonų litų. Teigiama, kad išlaidos atsiperka – iniciatyva į miestą pritraukė investicijų ir jis iš tiesų nebebus toks, koks anksčiau.
Autobusas pagal užsakymą
Viešasis transportas nuo 2009 metų nemokamas ir Obanėje (Prancūzija). Sprendimas dėl to priimtas 2008 metais, kai dėl krizės ėmė mažėti gyventojų perkamoji galia.
Kai viešasis transportas tapo nemokamas, keleivių, važinėjančių kai kuriais maršrutais, skaičius išaugo 75 proc. Be to, pastebima, kad mažiau Obanės gyventojų naudojasi automobiliais.
Šis Prancūzijos miestas išskirtinis tuo, kad užmiesčio gyventojai gali pasinaudoti viešojo transporto iškvietimo paslauga. Galima užsisakyti, kad tam tikrą valandą kasdien ar tik tam tikromis dienomis sutartoje vietoje, netoli namų, sustotų mikroautobusas, nuvešiantis į reikiamą vietą. Pradėjus šį eksperimentą, nedideli mikroautobusai pakeitė reguliariai kursavusius, tačiau neretai pustuščius, autobusus.
Išlaikyti Obanės autobusų parką kainuoja apie 7 mln. eurų (24 mln. litų) per metus. Anksčiau iš bilietų pardavimo buvo surenkama tik dešimtadalis reikalingos sumos, todėl suskaičiuota, kad padidintas transporto mokestis nesunkiai padengs atsivėrusią skylę.
Transporto mokestis skaičiuojamas nuo žmogaus gaunamo darbo užmokesčio. Šį mokestį moka kiekviena įmonė, kurioje dirba daugiau nei devyni darbuotojai. Mokesčio tarifas didėja priklausomai nuo gyventojų skaičiaus mieste. Obanės valdžios teigimu, galimybės padaryti nemokamą transportą atsirado tada, kai gyventojų skaičius mieste pasiekė 100 tūkst. ir transporto mokesčio tarifą buvo galima padidinti nuo 0,6 iki 1,05 proc. ir taip surinkti 2,2 mln. eurų. Ši suma sudaro tik 30-40 proc. viešajam transportui išlaikyti reikalingų lėšų. Likusi dalis skiriama iš bendruomenės biudžeto.
2014-aisiais Obanėje pradės kursuoti tramvajus. Tada transporto mokestis turėtų išaugti nuo 1,05 iki 1,75 proc.
Nemokamu viešuoju transportu džiaugiasi bent 12 Prancūzijos miestų gyventojai. Nemokami autobusai kursuoja ir kai kuriuose Vokietijos, Čekijos, Ispanijos, Švedijos, Slovėnijos miestuose. Bilietų pirkti netenka ir kai kurių JAV ar Australijos miestų gyventojams.
Kažkas vis tiek sumoka
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Miestų statybos katedros vedėja dr. prof. Marija Burinskienė aiškina, kad nemokamas transportas – vienas iš būdų paskatinti gyventojus atsisakyti automobilių. O viso to nauda – mažesnė tarša, mažesnis triukšmas, mažesnės spūstys gatvėse ir sutaupytas laikas.
Vis dėlto M. Burinskienė svarstė, kad žmonės, tiesiogiai nemokėdami už viešąjį transportą, gali nesuprasti tikrosios paslaugos vertės: „Kai susimoki, vertė lyg ir didesnė, nesvarbu, kad tas mokestis yra pakankamai nedidelis. Jeigu važiuoji nemokamu transportu, gali atrodyti, kad tau nepriklauso tvarkingai, kultūringai elgtis.“
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras svarstė, kad mieste nemokamo transporto idėja galėtų prigyti tuomet, kai valstybė arba savivaldybė bus pakankamai ekonomiškai stipri, kad galėtų visiškai išlaikyti transporto sistemą.
„Manau, kad ta idėja nėra bloga. Kai kurie Vakarų Europos miestai, siekdami populiarinti viešąjį transportą ir mažinti eismo srautus, to imasi. Tiesiog kažkas vis tiek turi už tai sumokėti. Viskas priklauso nuo to, kokia yra šalies, miesto ekonominė situacija, galimybės“, – kalbėjo P. Keras.
Jis skaičiavo, kad per metus išlaikyti Kauno viešojo transporto sistemą kainuoja 80 mln. litų. Iš bilietus perkančių keleivių surenkama apie 40 mln. litų. Dar 30 mln. litų iš biudžeto gaunama už pritaikytas transporto lengvatas. „Dar iki 10 mln. litų miestui tenka pridėti, nes visų surinktų pinigų nepakanka sistemai išlaikyti“, – pažymėjo P. Keras.
Jis pridūrė, kad atsižvelgiant į gyventojams suteikiamas lengvatas Kaunas yra „pakankamai netoli“ nuo nemokamo viešojo transporto. Pavyzdžiui, pirkdamas nuolatinį bilietą moksleivis sumoka tik 20 proc. paslaugos vertės, kai vien PVM už šią paslaugą yra 21 proc.
