Vokietijai atvykėlių iš ES nepakanka.
Praėjusių metų gegužę savo darbo rinką atvykėliams iš naujų Europos Sąjungos (ES) šalių atvėrusi Vokietija nesulaukė aukšto lygio specialistų pliūpsnio. Šalies valdžia planuoja naujas priemones, kuriomis būtų galima privilioti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, rašo dw.de.
Aukšto lygio kompiuterinių technologijų specialistų, matematikų, inžinierių bei gydytojų trūkumą šalis pasiruošusi papildyti atvykėlių iš ES nepriklausančių valstybių piliečių gebėjimais.
Skaičiuojama, jog Vokietijai 2025 m. reikės maždaug 6 mln. aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurių trečdalį užpildytų atvykėliai iš kitų šalių. Tikėtasi, jog praėjusiais metais atverta šalies darbo rinka lietuviams, estams, latviams, lenkams, čekams, slovakams, vengrams bei slovėnams užpildys specialistų trūkumą, tačiau norinčių persikraustyti į Vokietiją atsirado kur kas mažiau nei buvo tikimasi.
Atsivėrusi darbo rinka padidino užsieniečių gyvenančių Vokietijoje skaičių 2,6 proc. 2011 m. užsienio šalių pilietybę turinčių asmenų skaičius siekė 6,93 mln. Kaip skelbia Vokietijos Statistikos departamentas, 88 proc. jų – atvykėliai iš ES, likę – bendrijai nepriklausančių šalių.
2005-2010 metais į Vokietiją dirbti atvyko apie 18 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų iš ES nepriklausančių valstybių.
Šiuo metu galiojančią vokiškos „žaliosios kortos“ sistemą papildys nauji „mėlynosios kortos“ nuostatai. Numatyta, jog Vokietijos darbo rinkoje norinčių įsitvirtinti užsieniečių metų uždarbis vietoj 66 tūkst. turėtų būti sumažintas iki 44,8 tūkst. eurų ribos. Matematikos bei gamtos mokslų specialistams gali būti taikoma 35 tūkst. eurų riba.
Kaip ir anksčiau, taip ir dabar paliekama nuostata, jog jei užsienietis pretenduoja į menkiau nei numatyta apmokamą darbo vietą turi gauti leidimą pretenduoti į ją, įrodžius, jog į ją nepretenduoja vokiečių kilmės kandidatas.
Norintiems Vokietijoje pradėti savo verslą galioja tos pačios taisyklės: į pasirinktą verslo rūšį turi investuoti mažiausiai 250 tūkst. eurų ir pasamdyti mažiausiai 5 darbuotojus.
Darbą gavęs užsienietis gali pretenduoti į „mėlynąją kortą“. Jei atvykėlis Vokietijoje pradirba ne trumpiau nei 3 metus, jam suteikiama teisė likti šalyje neribotą laiką.
