J. Kerouacas visą gyvenimą troško perprasti žmogaus paskirtį ir „kaip nors pagauti esmę“.
Šiemet minimos XX amžiaus literatūros legendos, bitniko, savo metu pranašavusio didžiulę kuprinių revoliuciją, Jacko Kerouaco 90-osios gimimo metinės. Leidykla „Baltos lankos“ kviečia prisiminti didįjį maištininką ir padiskutuoti apie jo gyvenimą, kūrybą ir reikšmę mums.
„Sutriuškintosios“ arba, kaip dabar vis labiau linkstama sakyti, „palaimintosios“ kartos šauklys J. Kerouacas padarė nemenką įtaką ne tik visai šiuolaikinės literatūros tradicijai, bet ir gyvenimo būdui abipus Atlanto. Jis skelbė laisvo, niekuo nesuvaržyto, neprisirišusio prie vietos ir daiktų, „tranzuojančio“ žmogaus idėją. Garsiausių autoriaus kūrinių – „Kelyje“, „Dharmos valkatos“, „Big Suro“ – herojai yra žymūs San Fransisko poetai, rašytojai, šventieji, valkatos, „Dzeno Pamišėliai“, kurie „klajoja ir kuria eiles, tiesiog iš galvos, šiaip, be jokios priežasties“ ir „savo keistais netikėtais poelgiais rodo kiekvienam, visoms gyvoms būtybėms, amžiną laisvę“.
Pasak J. Kerouaco bičiulio skandalingojo poeto Alleno Ginsbergo, „kiekviena Kerouaco knyga – nepakartojama, tikras telepatijos deimantas. Per kylančią iš proto gelmių prozą jis atskleidžia pačią sąmonės sintaksę, nusako savo švytinčią paranojiškos sumaišties tuštumą“.
J. Kerouacas visą gyvenimą svajojo „kaip nors pagauti esmę“, perprasti, kokia žmogaus paskirtis šiame pasaulyje. Jis išsamiai studijavo budistinius raštus ir netgi išleido knygą apie Budos gyvenimą „Pabusk“.
Renginys įvyks balandžio 3 d., antradienį, 18 val. kavinėje „Soul Box“ (Vilniaus g. 33/ Palangos g. 4). Dalyvauja vertėjai Saulius Repečka, Irena Balčiūnienė, Gabrielė Gailiūtė, poetai Marius Burokas, Domantas Razauskas.
