Naujų knygų skaitymai padės turiningiau skaičiuoti dar nepavasariškas dienas iki Velykų. Išmoksite šifruoti savo vaikų piešinius, susipažinsite su painiomis Rusijos naftos aktualijomis ar galiausiai vienoje knygoje aptiksite net aštuonias meilės ir amžinybės akimirkas.
1. „Putino nafta“. „Jukos“ istorija ir kova dėl Rusijos, Martin Sixsmith. „Baltos lankos“, 2012 m. – 464 p.
Ankstyvą 2003-iųjų spalio rytą iki dantų ginkluoti kariškiai įsiveržė į didžiausios Rusijos naftos bendrovės „Jukos“ savininko ir vadovo Michailo Chodorkovskio lėktuvą, nusileidusį Novosibirsko oro uoste pasipildyti degalų. Netrukus turtingiausias Rusijos žmogus buvo surakintas antrankiais ir išsiųstas į Maskvą tardyti. Taip Vladimiras Putinas parodė savo galią ir atskleidė tikruosius dabartinės Rusijos politikos prioritetus.
„Putino nafta“ – tai knyga apie nuožmią ir dažniausiai nešvarią kovą dėl gausių Rusijos naftos išteklių ir jos padarinius pasauliui bei pačiai Maskvai. Buvęs ilgametis BBC korespondentas Maskvoje Martinas Sixsmithas (Martinas Siksmitas, gim. 1954) nuodugniai nagrinėja įvykius, susijusius su iki šiol visame pasaulyje aistras keliančia „Jukos“ byla, aprašo Chodorkovskio ir jo kolegų arešto priešistorę, tyrinėja dramatiškas šios bylos peripetijas.
Puikiai šiandieninės Rusijos aktualijas išmanantis autorius bene pirmasis sugebėjo prakalbinti daugelį aktyviai šiuose įvykiuose dalyvavusių asmenų. Šią knygą galima skaityti ne tik kaip dokumentinę publicistiką, bet ir kaip trilerį – kova dėl naftos neatsiejama nuo politinių žaidimų, galios įtvirtinimo siekių, sąmokslų, apgavysčių, išdavysčių, šnipinėjimo…
Išsami, reikliai atlikta painių Kremliaus energetinės imperijos užkulisių apžvalga.
(Edwardas Lucasas, The Economist apžvalgininkas, „Naujo Šaltojo karo“ autorius.)
2. „Trumpų amžinų meilių knyga“, Andreï Makine. „Tyto alba“, 2012 m. – 142 p.
Andreï Makine (Andrejus Makinas; g. 1957 m.) – prancūzų rašytojas, gimęs Sibire. Prancūzės emigrantės anūkas jau dvidešimt penkerius metus gyvena Paryžiuje, rašo prancūziškai ir yra pirmas rusas, gavęs solidžiausią Prancūzijos literatūrinę Goncourt‘ų premiją už romaną „Prancūziškas testamentas“. Autoriaus, prancūzų kritikų vadinamo neoklasiku, knygos išverstos į daugiau kaip keturiasdešimt kalbų.
A. Makine‘as visuomet saugojo savo jaunystės paslaptis, tad „Trumpų amžinų meilių knyga“ skaitytojams galbūt praskleis jo paslapčių skraistę. Šiame romane rašytojas pasakoja iš pirmo žvilgsnio nesusijusias aštuonias jaudinančias meilės istorijas.
Romano pradžioje dešimtmetis našlaitis įsimyli jauną jūreivio našlę, ir ši meilė nuskaidrina varganą berniuko būtį. Knygos pabaigoje ne kartą nudegęs pasakotojas jau išmokęs be paaugliškos egzaltacijos pasiduoti lakiam amžinos meilės dvelksmui. Rašytojas kuria nepaprastai įtaigius moterų portretus. Moterys lyg kelrodžiai, žymintys tikrąjį gyvenimo kelią, tarsi šviesių peizažų ar nykių sovietinių priemiesčių įrėmintos spindinčios mozaikos.
Priespauda, karas, svarbios A. Makine‘o romanų temos, neišnyksta ir šioje knygoje, tačiau rašytojas žvelgia į praeitį per atstumą, o tikroji knygos dvasia – meilė – trumpa amžinybės akimirka, suteikianti laisvės ir žmogų padaranti žmogiškesnį.
3. „Nupiešk man avį: iššifruokite vaiko piešiniuose slypinčią informaciją“, Joe-Ann Benoit, Graziella Pettinati. „Baltos lankos“, 2012 m. – 176 p.
„Prašau… nupiešk man avį“, – paprašė Mažasis Princas. „Žiūrėk, aš tau nupiešiau piešinį!“ – šviečia laimingos vaiko akys.
Nuo pat mažų dienų vaikai piešia, ar tai būtų paprastos keverzonės, ar sudėtingesni paveikslėliai ant popieriaus, smėlio, rasoto lango. Taip vaikas išreiškia savo emocijas, pomėgius, troškimus, pasaulio suvokimą ir dažnai tai, ko negali perteikti žodžiais, tad piešinys yra tarsi langas, padedantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų.
Šioje knygoje nuodugniai nagrinėjamas vaikų piešinių pasaulis ir pateikiama jų analizės būdų – galimų simbolių paaiškinimų, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo gyvenimo kontekstą, taip pat interpretuojami piešinio elementai, pateikiama praktinių pavyzdžių ir patarimų apie pedagoginį, psichologinį bei terapinį piešimo taikymą.
Joe-Ann Benoit (Žo Ana Benua) Lavalio universitete baigė socialinio darbo studijas, Monrealio universitete dėsto biologiją. Daugiau nei 20 metų tyrinėja ankstyvąją vaiko raidą ir šia tema veda seminarus. Graziella Pettinati (Graciela Petinati) yra grafinės pedagogikos specialistė, šią sritį tyrinėja taip pat daugiau nei 20 metų.
