Austrijos finansų ministrės M. Fekter teigimu, euro zona sujungs dviejų pagalbos fondų veikimą ir taip užkirs kelią skolų krizės plitimui.
Euro zonos finansų ministrai penktadienį sutarė laikinai padidinti sudėtingoje finansinėje padėtyje atsidūrusių valstybių gelbėjimo fondą. Jie tikisi, kad taip bus užkirstas kelias skolų krizės paūmėjimui, tačiau neaišku, ar numatytos sumos užteks įtikinti rinkas.
Austrijos finansų ministrė Maria Fekter sakė, kad euro zona sujungs du pagalbos fondus. Taip, anot jos, bus užtikrinta, kad prireikus valstybėms bus užtikrinta 800 mlrd. eurų parama – greta šalia 300 mlrd. eurų jau pažadėtų lėšų bus skirta dar 500 mlrd. eurų, praneša „Bloomberg“ naujienų svetainė.
„Euro zona yra stabilesnė nei prieš kelis mėnesius“, – Kopenhagoje žurnalistams sakė M. Fekter.
„Akivaizdu, kad rinkos pasitikės mumis tik tada, jei susitarsime dėl stipraus gelbėjimo fondo, – „Reuters“ cituoja Belgijos finansų ministrą Steve’ą Vanackere’ą. – Mes negalime manyti, kad krizė jau baigėsi. Turime rasti kompromisą tarp tų, kurie fondą padidinti iki maksimumo, ir tarp tų, kurie nori, kad jis išliktų minimalaus dydžio“.
„Reuters“ turimas dokumentas rodo, kad euro zonos gelbėjimo fondas bus padidintas dar metams pratęsiant 440 mlrd. eurų vertės laikino pagalbos fondo (Europos finansinio stabilumo mechanizmo) veiklą ir liepą pradedant veikti nuolatiniam 500 mlrd. eurų vertės pagalbos fondui (Europos stabilumo mechanizmui).
Tačiau į šį padidinimą esą įtraukti 192 mlrd. eurų, kurie jau buvo ar dar tik bus išmokėti Graikijai, Airijai ir Portugalijai.
Europos Sąjungos iždininke vadinama Vokietija pageidavo mažesnio gelbėjimo fondo didinimo. Tačiau Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija anksčiau šią savaitę skaičiavo, kad fondas turėtų būti padidintas iki 1 trln. eurų.
