Įvarčiai džiugina, bet ne visi vienodai.
Kas geriau – laimėti UEFA Europos lygą ir Futbolo asociacijos (FA) taurę ar užimti ketvirtą vietą Anglijos „Premier“ lygoje?
Ūkanotojo Albiono futbolo klubų prioritetai pastaraisiais metais smarkiai pasikeitė. Ir dėl to vis sunkiau apibūdinti tai, ką laikyti sėkmingu sezonu.
„Ketvirta vieta dabar yra mūsų taurė“, – prieš gerą mėnesį sparnuotą frazę paleido Londono „Arsenal“ vyriausiasis treneris Arsene’as Wengeras. „Kanonieriai“ jau buvo iškritę iš FA taurės varžybų, o Čempionų lygos aštuntfinalyje reikėjo sukurti stebuklą prieš „AC Milan“ (iki stebuklo, beje, pritrūko visai nedaug).
„Arsenal“ jokio trofėjaus nėra iškovojęs nuo 2005 m. (FA taurė), bet jei komanda užims ketvirtą ar net trečią vietą „Premier“ lygoje, sezonas bus sėkmingas, juk taip? Tokia logika vadovaujasi ne tik „ginklininkai“. Patekimas į Čempionų lygą – pats svarbiausias Anglijos didžiųjų klubų tikslas, kurį jų savininkai, treneriai ir aistruoliai šnibžda lyg mantrą. Paradoksas tas, kad ketvirta vieta tampa svarbesnė už pirmą. Patekti į Europą tapo gerokai reikšmingiau nei sukelti triukšmo Europoje. Anglija Čempionų lygos ir Europos lygos ketvirtfinaliuose turės vos vieną savo atstovą – Londono „Chelsea“. Bet Romano Abramovičiaus komanda vargiai pretenduoja į pagrindinį Čempionų lygos trofėjų.
Kur kiti Anglijos klubai? Pastarąjį kartą viena britų komanda Čempionų lygos ketvirtfinalyje žaidė 2005–2006 m. sezone („Arsenal“). 2007–2008 ir 2008–2009 m. ketvirtfinaliuose buvo visos keturios Anglijos komandos. Auksiniai laikai baigėsi? Galima žiūrėti įvairiai. Galbūt tai tik vieno sezono nesusipratimas, už kurį pirmiausia atsakingi Mančesterio klubai.
„United“ ir „City“ taip susikoncentravo į nacionalinį čempionatą, kad Europos turnyrai visą sezoną buvo antrajame plane. Iš pradžių iškritę iš Čempionų lygos, abu Mančesterio klubai nepersistengė ir Europos lygoje, kur buvo laikomi favoritais.
Beje, Anglijos klubai pastaruoju metu apskritai pro pirštus žiūri į antrą pagal rangą Senojo žemyno klubų turnyrą. „Tottenham Hotspur“ strategas Harry Redknappas visą grupių etapą pabrėžtinai leido į aikštę antrąją sudėtį, kad tik kuo greičiau atsikratytų niekam nereikalingų ketvirtadienio išbandymų. Panašios strategijos laikėsi ir „Stoke City“ strategas Tony Pulisas.
„Šį sezoną Europoje mums trūko motyvacijos ir nusiteikimo“, – po antrojo pralaimėjimo aštuntfinalyje Bilbao „Athletic“ pripažino ir „Manchester United“ kapitonas Patrice’as Evra.
Įdomiausia, kad Anglijos didieji sabotuoja ne vien Europos lygas. Panašiai kenčia ir vietinės taurės. Į FA taurės batalijas galingiausieji šiek tiek rimčiau pradeda žiūrėti tik tada, jei atsarginiams futbolininkams kažkaip pavyksta prie taurės priartėti per patrankos šūvio atstumą. Jei nepavyksta – nieko baisaus.
FA taurė visiškai prarado savo prestižą, nes ekonominės naudos niekaip negalima palyginti su ketvirtąja vieta „Premier“ lygoje ir kelialapiu į Čempionų lygą. Situaciją galbūt pakeistų tai, jei FA taurę laimėjusi komanda patektų į prestižiškiausią Europos turnyrą (dabar patenka į Europos lygą), bet su tuo tikriausiai nesutiktų UEFA.
Dar mažesnį prestižo krūvį neša Lygos („Carling“) taurė. Šiemet trofėjų laimėjęs „FC Liverpool“ nutraukė šešerių metų pergalių badą, bet ar dėl to sezoną galima laikyti sėkmingu? Apskritai Anglijoje dabar kovojama tik dėl dviejų vietų – ketvirtosios ir septynioliktosios. Pirmoji leidžia papildyti klubo kasą milijonais iš UEFA, antroji – papildyti klubo kasą už tai, kad išlieki Anglijos „Premier“ lygoje. Kai tik pasiekiami šie tikslai, nebe taip svarbu, kaip pasirodai kitą sezoną. Svarbiausia, kad vėl sugebėtum įveikti šią atranką į Čempionų arba „Premier“ lygą.
Įdomiausia, kad toks pat principas galioja visoms stipriausioms žemyno lygoms. Taip, Ispanijoje „Barcelona“ ir Madrido „Real“ kaunasi dėl čempionų karūnos, bet visiems kitiems labiausiai masinančios pozicijos – trečia ir ketvirta. Čempionų lyga labiau už bet ką kitą masina Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos klubus. Ir vis dažniau klubai galvoja ne apie tai, kaip tapti šalies čempionais ar laimėti nacionalinę taurę, bet kaip užimti tą „stebuklingą“ trečią arba ketvirtą vietą.
Šiuolaikinis Europos futbolas tapo nesibaigiančiu atrankos procesu. Toks įspūdis, kad visi futbolo klubai vienu kartu prisiminė olimpinių žaidynių kūrėjo Pierre’o de Coubertino šūkį, kad svarbiausia – ne laimėti, o dalyvauti. Vienintelis klausimas – ar aistruoliams iš tiesų atrodo, kad ketvirta vieta yra lygiavertė čempionų titului ar taurei?
