Nesurežisuotas gedulas.
Paskutinis Europos diktatorius vis nervingiau paramos tikisi iš Rusijos.
Kelios gėlės ant pakylos prie „Oktiabrskaja“ metro stoties Minske trikdo Nepriklausomybės prospekto nepriekaištingumą. Sprogus bombai praėjusį balandį čia žuvo 15 žmonių. Bet kovo 17-ąją žmonės gėles nešė ir žvakes degė dviem naujoms aukoms: už sprogimą nuteistiems jaunuoliams, kuriems, nepaisant malonės prašymų, šūviais į pakaušį buvo įvykdyta mirties bausmė.
Ar buvo Vladislavas Kovaliovas ir Dmitrijus Konovalovas kuo nors susiję su bomba, ar ne, daug baltarusių netiki, kad jie yra pagrindiniai kaltininkai. Juos laiko prezidento Aliaksandro Lukašenkos diktatūros aukomis. Nuosprendis paskelbtas remiantis prisipažinimais, kuriems stigo motyvų ir kurie, kalbama, buvo išgauti kankinant. Teismas ir bausmės įvykdymas primena Stalino laikus. Cinizmo dozė – A. Lukašenkos užuojauta, pareikšta abiejų šeimoms.
Dalis politinių emigrantų mano, kad įvykdyta mirties bausmė – dar vienas žiaurus, užgaidus smurtauti linkusio prezidento poelgis. Kiti mano, kad teroru A. Lukašenka sąmoningai siekė sustiprinti savo padėtį. Šis sušaudymas neabejotinai papildė jo smurto sąrašą. 2010 m. gruodį A. Lukašenkos saugumo tarnybos žiauriai malšino piliečių protestus prieš suklastotus rinkimus. Nepaisant malonės prašymų, keli oponentai tebekali, įskaitant opozicijos kandidatą Andrejų Sannikovą. Pasak jo žmonos Irinos Chalip, Rusijos „Novaja Gazeta“ žurnalistės, jis buvo kankinamas. Už grotų sėdi ir Baltarusijos kovotojas už žmogaus teises Alesis Beliackis. Nors sprogdintojams įvykdytas nuosprendis ketinančius protestuoti gali dar labiau įbauginti, teisėtumo atkurti juo nepavyks.
Nepriklausomos apklausos rodo, kad nuo perrinkimo A. Lukašenkos reitingai nuo 50 nusmuko iki vos 20 proc. Daugiau kaip 80 proc. baltarusių kalba, kad ūkį apėmusi krizė, ir didžiuma kaltina prezidentą. Padėtis gali dar pablogėti, nes Europos Sąjunga bendras sankcijas ruošiasi griežtinti, o prieš A. Lukašenkai artimus verslininkus imtis specialių apribojimų. Praėjusį mėnesį ES pratęsė draudimą daugiau kaip 200 žmonių išduoti vizas, o visos ES valstybės atšaukė savo ambasadorius.
Per šimtui kritikų, įskaitant Stanislavą Šuškevičių – pirmąjį nepriklausomos Baltarusijos vadovą – A. Lukašenka uždraudė išvykti iš šalies. Bet pagrindinė jo reakcija į ES veiksmus buvo kreipimasis į Rusiją, kurios nuolatinė parama silpnina sankcijų poveikį. Nors A. Lukašenka naujai išrinktam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir nepatinka, jam dar mažiau patraukli mintis, kad Baltarusijoje gali pasikeisti režimas, o ES įsibrauti į Rusijos kiemą.
Vykdydama didįjį V. Putino planą sukurti Eurazijos Sąjungą, kuriai priklausys ir Kazachstanas, lapkričio mėnesį Rusija dosniu priemonių paketu išgelbėjo paralyžiuotą Baltarusijos ūkį. Kovo 19 dieną A. Lukašenka išskrido į Maskvą dalyvauti viršūnių susitikime ekonomikos klausimais. Pasak Rusijos vicepremjero populisto Dmitrijaus Rogozino, Maskva „gins mūsų kolegas iš Baltarusijos“.
Metų metus A. Lukašenka kiršino Rusiją su ES. Bet jo nepalankumas Vakarams nebepakankamas užmokestis už Maskvos paramą. Už rusų palaikymą jam ir jo ūkiui tenka mokėti perleidžiant vis daugiau svarbiausių sektorių kontrolės, įskaitant potašo eksportą ir naftos perdirbimo gamyklas. Tačiau dabar, kai pačioje Rusijoje politinė padėtis daug nestabilesnė nei prieš kelerius metus, A. Lukašenkai turbūt nepavyks amžinai saugiai slapstytis už Kremliaus sienų.
