Norima, kad užsieniečiai naudotųsi tiek Lietuvoje siūlomomis gydymo, tiek reabilitacijos procedūromis.
Šiaurės Europos inovacijų centru iki 2020 metų planuojanti tapti Lietuva turi naują ambicingą viziją. Iki 2022-ųjų užsimota tapti sparčiausiai Baltijos ir Šiaurės regione augančia sveikatinimo turizmo šalimi. Ūkio ministerija ir medicinos paslaugų teikėjai tvirtina, kad potencialo plėtrai yra. Tačiau Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja doc. dr. Aušrinė Armaitienė tokius planus vertina skeptiškai.
Susiklosčius optimistiniam scenarijui, 2022 metais Lietuvos pajamos iš sveikatinimo turizmo galėtų siekti 500 mln. litų, o metinis į šalį atvykstančių sveikatinimo turistų skaičius galėtų augti 15 proc., Ūkio ministerijos užsakymu parengtoje Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo analizėje teigia bendrovė „Ernst & Young“. Tiesa, realistinis scenarijus kur kas kuklesnis. Pagal jį, 2022 metais Lietuva galėtų pritraukti 292 tūkst. sveikatinimo turistų ir uždirbti apie 284 mln. litų pajamų.
„Buvo prognozuojami optimistinis ir realistinis scenarijai, kurių išsipildymas priklausys nuo tam tikrų veiksmų įgyvendinimo. Prognozės yra pronozės, vizija dažniausiai būna orientuota į pajamų augimą“, – sakė Laura Paulauskienė, Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėja. Jos teigimu, šalies institucijos kol kas neturi duomenų, kiek pajamų per metus šalis gauna iš sveikatinimo turizmo.
Maždaug 200 tūkst. litų atsiėjusioje „Ernst & Young“ analizėje akcentuojamas medicinos klasterio sukūrimas, nurodoma, kad 2013-2022 metais tam reikėtų skirti 6,7 mln. litų. „Šiais metais mes pradėjome darbus, inicijuojame tokio medicinos klasterio sukūrimą Lietuvoje. Bendradarbiaujame su verslu, įsteigta Lietuvos medicinos turizmo asociacija“, – vardijo L. Paulauskienė.
„Ernst & Young“ studijoje rekomenduojama 2013-2022 metais medicinos ir medicininio SPA paslaugų kokybės užtikrinimui ir didinimui skirti 15,3 mln. litų, infrastruktūros ir kompetencijų vystymui – 104 mln. litų, rinkodaros priemonėms – 34 mln. litų, pardavimo kanalų vystymui ir bendradarbiavimo skatinimui – 43 mln. litų.
Studijoje patariama trumpuoju (1-3 metų) laikotarpiu orientuotis į pacientus Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje Latvijoje, vidutiniu (3-6 metų) laikotarpiu – į pacientus Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, ilguoju (6-10 metų) laikotarpiu – į pacientus JAV ir Skandinavijos, Tolimųjų Rytų šalyse. Užsieniečiai esą galėtų naudotis tiek Lietuvoje siūlomomis gydymo, tiek reabilitacijos procedūromis.
„Kalbant apie medicinos turizmo plėtrą, labai svarbu, kad paslaugos būtų kokybiškos. Mes kalbame apie užsienio šalių vartotojus, ypatingai Vakarų šalių turistus, kuriems svarbus tarptautinis kokybės pripažinimas, tarptautiniai standartai, sertifikatai. Kadangi jie pakankamai brangiai kainuoja, atnaujiname vieną Europos Sąjungos paramos priemonę, kuri suteiks galimybę privačioms įmonėms gauti finansavimą ir padengti dalį išlaidų, skirtų sertifikatams gauti“, – dėstė L. Paulauskienė.
Vis dėlto, jos teigimu, didesnes galimybes Lietuva turi sveikatinimo turizmo srityje: „Yra kurortai, kurie turi natūralių gamtinių išteklių: mineralinio vandens, gydomojo purvo, kuris sėkmingai naudojamas Druskininkuose, Birštone. Palangoje – Baltijos jūros vanduo ir jo pritaikymas gydymui, geoterminiai vandenys.“
Abejoja, ar bus naudos
Turizmo ekspertė Aušrinė Armaitienė portalui IQ.lt sakė, kad teoriškai Lietuva galėtų tapti medicinos, sveikatinimo turizmo šalimi, jeigu kartu intensyviai dirbs privatus sektorius ir valstybinės įstaigos, bus skirta pakankamai lėšų. Tačiau ji abejojo, ar šie ketinimai bus įgyvendinti praktiškai.
„Mūsiškiai, kai pradeda prognozuoti, dažnai neįvertina tradicijų. Lietuva kol kas nėra tradicinė medicinos turizmo šalis“, – pažymėjo A. Armaitienė.
Teoriniu požiūriu, anot specialistės, sprendimas labiausiai orientuotis į kaimyninių šalių rinkas yra teisingas. „Visada daugiausia turistų sulaukiama iš kaimyninių šalių. Tai, duok Dieve, kad jie būtų turtingi, galėtų čia atvažiuoti, išleisti pinigų, o paslaugas teikiantis sektorius galėtų klestėti“, – sakė A. Armaitienė.
Vis dėlto, pašnekovė abejojo, ar užsibrėžtus tikslus pavyks įgyvendinti. Mat Lietuvai dar reikia įeiti į medicinos, sveikatinimo turizmo rinką, tačiau kitos šalys taip pat nesnaudžia ir šioje rinkoje jau yra užsitarnavusios gerus vardus. Tarp tokių Europos šalių ji paminėjo Vokietiją, Austriją, Vengriją, kuri Europoje itin žinoma dėl teikiamų odontologijos paslaugų.
Medicinos ir sveikatinimo turizmo rinkoje, anot A. Armaitienės, daug nuveikusios ir Pietryčių Azijos šalys. Pavyzdžiui, Tailandas, kuris garsėja ne tik gerais specialistais, bet ir konkurencingomis paslaugų kainomis.
„Sunku pasakyti, ar Lietuva gali tapti dideliu žaidėju šioje rinkoje. Mūsų medicinos, sveikatinimo paslaugos gali būti tam tikros, kažkiek išskirtinės. Bet kad plūstų turistai dėl operacijų… Patys pagalvokit. Kažkada šnekėjome apie gamtinį turizmą, dabar metamės prie medicinos…“, – pastovių tikslų nebuvimą kritikavo A. Armaitienė.
Be to, ji pažymėjo, kad Lietuvoje vis dar populiarus mitas, kad šalį „išgelbės“ užsienio turistai: „Pagrindinį turistų srautą generuoja pati šalis. Aišku, džiaugiamės užsienio turistų skaičiumi, norime jų turėti. Bet neturėkime iliuzijų, kad jų bus be galo daug ir bus lengviau gyventi.“
Pradėjo klientų medžioklę
Tačiau Lietuvos sveikatos specialistai jau dairosi pacientų užsienyje. Kai kurios privačios ir valstybinės šalies gydymo įstaigos neseniai prisistatė Rusijos sostinėje Maskvoje vykusioje didelėje turizmo parodoje „Mitt 2012“.
„Parodoje turėjome vieną bendrą stendą, viską organizavo VšĮ „Versli Lietuva“. Į parodą važiavo daug privačių įstaigų, bendromis jėgomis pristatinėjome privačią mediciną, bet su privačia medicina dalyvavo ir Santariškių klinikos“, – pasakojo Jelena Slavinskienė, Baltijos–Amerikos klinikos pardavimų vadovė.
Ji pažymėjo, kad daugiausia dėmesio Lietuvos medicinos įstaigos parodoje sulaukė ne iš pačių pacientų, bet iš pacientų padedančių ieškoti tarpininkų – Rusijos medicinos klinikų, draudimo kompanijų.
„Northway“ medicinos centro projektų vadovė Vaiva Jakelytė sakė, kad prisistatyti Rusijos rinkai buvo išties naudinga: „Susidomėjimas buvo. Toliau susirašinėsime, dirbsime, pradėsime bendradarbiavimą. Aišku, reali nauda galbūt bus matoma po metų, į parodas reikės važiuoti dar ne vieną kartą. Nemanau, kad užtenka vieną kartą nuvažiuoti ir tikėtis, kad iškart sulauksime didelių pacientų srautų“.
Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ generalinio direktoriaus pavaduotas pardavimui ir rinkodarai Andrius Jonutis sakė, kad Maskvoje prisistatę Lietuvos medikai taikosi į viduriniąją Rusijos gyventojų klasę.
„Ernst & Young“ atliktos analizės duomenimis, Lietuvoje veikiančios ir sveikatos paslaugas eksportuojančios medicinos įstaigos per metus sulaukia vidutiniškai iki 1000 pacientų iš užsienio. IQ.lt kalbinti gydymo įstaigų atstovai teigė daugiausia klientų sulaukiantys iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, taip pat – iš Latvijos.
Rytų šalių pacientams esą patraukli Lietuvos medicinos paslaugų kokybė, galimybė jas gauti greitai, 3-4 kartus pigiau nei Vakarų Europoje. Kaip mūsų šalies privalumai įvardyta ir panaši kultūra bei galimybė susikalbėti rusiškai.
Atsiras medicininės vizos?
Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo analizę atlikusi „Ernst & Young“ rekomendavo Lietuvai apsvarstyti galimybę pasinaudoti Vengrijos pavyzdžiu ir sukurti specialias medicinines vizas.
Medicininės vizos gavimo procedūros yra sutrumpintos ir palengvintos. Tokia viza leidžia pakartotinį atvykimą į šalį ir yra išduodama ne tik pacientui, bet ir jį lydinčiam asmeniui ar šeimos nariams.
Ūkio ministerijos atstovė L. Paulauskienė sakė, kad tokių vizų atsiradimas gali būti svarstomas ateityje, tačiau medicinos įstaigų atstovai teigė, kad tai nėra svarbiausias dalykas, paskatinsiantis medicinos, sveikatinimo turizmo plėtrą.
Anot „Kardiolitos“ generalinio direktoriaus pavaduotojo A. Jonučio, į Lietuvą gydytis atvykstantys užsieniečiai vizas gauna pagal Šengeno erdvėje galiojančią tvarką, o konsulatai ir ambasados išduodami jiems vizas elgiasi labai geranoriškai.
„Aišku, jeigu viza būtų išduodama tą pačią dieną, tai būtų fantastika“, – sakė pašnekovas.
