Klubo ar kelio sąnario skausmus kenčiantys ir už savo pinigus protezą perkantys ligoniai neturėtų būti operuojami valstybinėse gydymo įstaigose. Tokios nuostatos laikosi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo direktorius Gediminas Degutis.
Gydytojas ortopedas jau kuris laikas spaudžia Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Valstybinę ligonių kasą (VLK) keisti dabartinę sąnarių endoprotezavimo tvarką. Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sutuoktinis siūlo uždrausti mokamas operacijas valstybinėse gydymo įstaigose.
Jis motyvuoja, kad jo kolegos ortopedai proteguoja vadinamuosius komercinius pacientus – pirmiausia operuoja juos, o kiti priversti laukti ilgose eilėse.
Anksčiau G.Degutis siūlė, kad sąnario protezą perkantys pacientai patys susimokėtų už operaciją ir reabilitaciją.
Ortopedai teigia, kad abu pasiūlymai prasilenkia su sveiku protu, ir įspėja, jog tai skaudžiai atsilieptų pacientams.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako, kad komitetui irgi nepriimtini G.Degučio pasiūlymai, tačiau sutinka su Seimo pirmininkės vyru, kad dabartinė sąnarių endoprotezavimo tvarka nėra skaidri ir ją reikia tobulinti.
Tai šiemet konstatavo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi su sąnarių endoprotezavimu ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimu susijusių teisės aktų antikorupcinį vertinimą.
STT teigimu, dabar pacientas, kuriam skirta planinė sąnario endoprotezavimo operacija, įsigijęs endoprotezą savo lėšomis, įgyja teisę nebelaukti bendroje eilėje ir jam operacija atliekama su gydymo įstaiga suderintu artimiausiu laiku.
STT nuomone, tokiu atveju pažeidžiama kitų pacientų teisė į laiku prieinamą sveikatos priežiūrą. STT siūlo nustatyti, kokia tvarka atliekamos planinės (kai valstybė finansuoja sąnario endoprotezą) ir neplaninės (kai pacientas įsigyja endoprotezą) operacijos.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas teigia, kad jie rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai atskirti vadinamųjų komercinių ir eilinių pacientų eiles.
SAM planuoja ligoninėms nustatyti kvotas, kiek per mėnesį ar ketvirtį jos turėtų operuoti ligonių, kuriems protezą skyrė Valstybinė ligonių kasa. Kai kvota bus įvykdyta, leisti operuoti tuos, kurie protezą nusipirko patys.
Komercinių pacientų – trečdalis
Respublikinės Panevėžio ligoninės Ortopedijos skyriaus vedėjas Julius Šileika teigia, kad G.Degučio siūlymai apmokestinti savo lėšomis sąnario protezus perkančius ligonius, jų visai neoperuoti valstybinėse gydymo įstaigose nepriimtini šalies ortopedų bendruomenei.
Pastarąją esą jau anksčiau šokiravo G.Degučio siūlymas VLK pirkti tik vienos rūšies protezus iš vienos firmos.
J.Šileikos teigimu, sunku įsivaizduoti, kaip reikėtų visiems ligoniams, kurių sąnario patologija skirtinga, pritaikyti vienodą protezą.
„Valstybė, žinoma, sutaupytų, bet tada negali būti kalbos apie protezavimo kokybę. Kita vertus, ekonomija būtų trumpalaikė. Pigiausias, individualiai nepritaikytas protezas žmogui tarnautų trumpiau, greičiau prireiktų pakartotinės sąnario keitimo operacijos, o tokios kelis kartus brangesnės“, – kalbėjo vedėjas.
Šiuo metu sąnarių protezai Lietuvoje yra perkami iš devynių gamintojų.
Valstybinė ligonių kasa nemokamai skiria ir klubo, ir kelio sąnario protezus. Pastarųjų ligoniams laukti eilėje nereikia, o klubo sąnario protezų tenka palūkėti maždaug dvejus trejus metus.
Žmonės, kurie nebegali tverti skausmo, perka protezus už savo pinigus. Patys juos įsigyja ir jaunesni – iki 60 metų – pacientai, nes jiems rekomenduojami patvaresni, ilgiau tarnaujantys mechaniniai protezai, tokių ligonių kasos nekompensuoja.
(…)
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite kovo 29 d. „Sekundėje“.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
