VU bibliotekoje saugomas M. Mažvydo „Katekizmas“ vėl bus eksponuojamas visuomenei.
Rytoj, kovo 30 d., Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje vėl bus galima pamatyti Martyno Mažvydo „Katekizmą“. Pirmoji spausdinta lietuviška knyga visuomenei vienai dienai bus pristatoma ketvirtus metus iš eilės. VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė IQ pasakojo apie šios knygos gyvenimą kitomis dienomis, kai XVI a. leidinį, kaip ir kitus rečiausius bibliotekos spaudinius, tenka saugoti nuo kaitros, šviesos, sausros, gaisų ir kitų pavojų.
– Kokiomis sąlygomis M. Mažvydo „Katekizmas“ yra laikomas nuolat?
– Tikslios vietos negaliu pasakyti dėl visiems suprantamų priežasčių. Tačiau „Katekizmas“, kaip ir daugelis kitų VU bibliotekos retųjų spaudinių, yra saugomas, mano galva, maksimaliai geromis ir saugiomis sąlygomis. Tokie leidiniai laikomi saugyklose, specialiuose seifuose. Bibliotekoje yra 2 saugyklų pastatai, o saugyklų aukštų yra net 14.
2006 m. mūsų biblioteka pradėjo įgyvendinti investicinį projektą „Senosios VU bibliotekos rekonstrukcija“. Jo lėšomis galėjome įrengti visą fizinę infrastruktūrą tokią, kokia reikalinga seniesiems dokumentams saugoti. Nuolat palaikomos būtinos mikroklimato sąlygos: seniesiems dokumentams reikalinga 18-22 laipsnių temperatūra, nuolatinė 45-55 procentų drėgmė. Temperatūrų kaita, šviesa žalinga ne tik popieriui: pavyzdžiui, pergamentiniams įrišimams temperatūrų kaita ypač kenkia, jie garankščiuojasi, raitosi.
Šio projekto lėšomis mes įrengėme automatinę gaisro gesinimo sistemą dujomis. Tokia buvo pasirinkta specialiai, nes gaisro atveju dujos visiškai nesugadina paties dokumento, o, pavyzdžiui, vandeniu užpiltos degančios knygos „sukepa“ į plytą ir jų nebegalima restauruoti.
– Kaip dažnai tenka restauratoriams prisiliesti prie „Katekizmo“?
– Mes stengiamės saugoti taip, kad jis būtų toks, kokį turime, kad nesikištume į jo fizinę būklę. Kartais truputėlį reikia įsikišti, pavyzdžiui, prieš kelerius metus teko šiek tiek pavalyti kelis puslapius, tačiau labai nedaug.
– Į VU biblioteką M. Mažvydo „Katekizmas“ atkeliavo iš Ukrainos. Ar geranoriškai jį atidavė Odesos mokslinė biblioteka?
– Viskas prasidėjo nuo profesoriaus, tuometinio bibliotekos direktoriaus Levo Vladimirovo. Jo iniciatyva bibliotekai buvo sugrąžinta apie 15-16 tūkstančių senųjų bibliotekos dokumentų, kurie po universiteto uždarymo 1832 m. buvo išvežti į Rusijos bibliotekas. Tačiau „Katekizmo“ tarp tų knygų nebuvo. Bet važinėdamas po Rusijos, Ukrainos bibliotekas L. Vladimirovas išgirdo iš jose dirbusių kolegų, kad vienas jų buvo matęs „Katekizmą“ kažkur Ukrainoje.
Knyga buvo išmainyta į 2 svarbius mūsų bibliotekos leidinius – Abrahamo Orteliaus atlasą ir Lietuvos statuto leidimą.
Profesorius pats važiavo į Kijevą ir bandė ten ieškoti, tačiau leidinio nerado. Vėliau jam kažkas patikslino, kad galbūt „Katekizmas“ yra Odesoje. Viena iš profesoriaus kolegių – Vilniuje dėstytojavusi Zuzana Feigenbergaitė-Heltzerienė ruošėsi vykti į Odesą, todėl L. Vladimirovas paprašė jos pasidomėti. Odesos M. Gorkio mokslinės bibliotekos kataloge Z. Feigenbergaitei-Heltzerienei pavyko rasti įrašą apie šią knygą. Ji bandė „Katekizmą“ užsisakyti, tačiau tuo metu jis buvo išduotas kažkam kitam. Taigi savo akimis tos knygos Z. Feigenbergaitė-Heltzerienė nematė, bet nusirašė duomenis nuo kortelės. Sugrįžusi ji perdavė žinią profesoriui ir taip prasidėjo knygos perdavimo istorija.
VU archyve saugoma byla rodo, kad bibliotekų susirašinėjimai šia tema užtruko. Be abejo, reikėjo gauti Sovietų Sąjungos Kultūros ministerijos sutikimą. Knyga buvo išmainyta į 2 svarbius mūsų bibliotekos leidinius – Abrahamo Orteliaus atlasą ir Lietuvos statuto leidimą. Šiuos dokumentus mainais į „Katekizmą“ pasirinko patys ukrainiečiai. „Katekizmo“ perdavimo aktas, saugomas archyve, yra datuotas 1957 m. sausio 9 diena. Taigi šiemet sukako lygiai 55 metai, kai „Katekizmas“ atsirado VU bibliotekoje.
– Antrasis iš dviejų žinomų išlikusių „Katekizmo“ egzempliorių yra Lenkijos universitete. Ar yra buvę bandymų sutarti, kad ir šis egzempliorius taptų VU bibliotekos nuosavybe?
– Iš tiesų kai mes perėmėme Odesos bibliotekos „Katekizmą“, galutinai nebuvo aišku, ar apskritai yra antrasis egzempliorius. Buvo manoma, kad gal apskritai išlikęs tik vienas. Vėliau paaiškėjo, kad Karaliaučiaus universiteto bibliotekos „Katekizmo“ egzempliorius pateko į Torunės universiteto biblioteką. Ten jis tinkamai saugomas, aš pati jį ten mačiau. Derybų dėl šios knygos perėmimo mūsų bibliotekai nėra buvę.
– „Katekizmo“ tiražas buvo apie 200 egzempliorių. Kas yra žinoma apie likusiuosius, dėl kokių priežasčių jų liko tiek mažai? Galbūt anksčiau šios knygos vertė nebuvo aiškiai suvokta?
– Mūsų bibliotekoje yra saugomas ne vienas unikumas – vienintelis žinomas išlikęs leidinio egzempliorius. Knygų tiražai nebūdavo dideli, o karai, gaisrai – ypač jie – yra knygų išlikimo priešai. Žinoma, galbūt atsiras kada nors dar ne vienas „Katekizmo“ egzempliorius, gal kas turi jį privačioje kolekcijoje, gal yra kurios bibliotekos neaprašytuose fonduose. Visko gali būti.
– VU bibliotekos „Katekizmas“ yra apdraustas?
– Šiuo metu apie draudimą kalbėti nenorėčiau.
– Penktadienį eksponuojant „Katekizmą“ kartu bus parodytos ir knygos, nukentėjusios nuo gaisro. Kokie tai leidiniai?
„Katekizmas“ yra saugomas maksimaliai geromis sąlygomis“, – teigia I. Krivienė.
– Mūsų fondus yra palietęs ne vienas gaisras. Šįkart parodysime keliolika dokumentų, kurie išgyveno 1962 m. ir 1968 m. gaisrus. Pirmasis jų kilo dėl to, kad užsiliepsnojo atgyvenusios elektros instaliacijos laidai. Dokumentai buvo saugomi medinėse lentynose, o laidai buvo nutiesti visai šalia jų.
1968 m. gaisras kilo dėl kitų priežasčių. Valytojos medines bibliotekos grindis ir lentynas valė su terpentinu – tokia buvo metodika. Ir tuos terpentino prisigėrusius skudurus surišo į ryšulį, o jis užsidegė. Kilęs gaisras padarė labai didelės žalos. Gerai tik, kad ten, kur jis kilo, nebuvo saugomi senieji, retieji dokumentai. Daugiausiai nukentėjo tarybinio laikotarpio periodinių leidinių dalis, XIX-XX a. sandūros rusų ir lenkų literatūros leidiniai. Dalį tų fondų mums pavyko atstatyti.
Nutarėme parodyti šiuos leidinius, nes gaisro sukelti padariniai aktualūs ir šiandien – tai mums parodė ir Tytuvėnų ansamblio gaisras. Kultūros paveldui išsaugoti reikalingos didelės investicijos. Mes į apsaugos sistemas investavome per 3 milijonus litų. Taigi eksponuojamos knygos bus mums priminimas, ką gali padaryti gaisras. Turime progą peržiūrėti valstybės prioritetus ir suvokti, kad vien geros žmonių valios neužtenka.
– Kaip apskritai biblioteka komplektuoja senųjų, retųjų leidinių fondą, ar egzistuoja kažkoks prioritetų sąrašas?
– Kartas nuo karto mums ką nors pasiūlo kolekcininkai. Pavyzdžiui, pernai mums siūlė įsigyti inkunabulą (inkunabulai – pirmosios spausdintinės knygos – IQ). Buvome susidomėję, kadangi mūsų biblioteka turi didžiausią Lietuvoje inkunabulų kolekciją. Aišku, lyginant su Vakarų Europos bibliotekomis, mūsų kolekcija nėra didelė – 313 inkunabulų. Taigi galvojome, kad siūlomas inkunabulas gražiai papildytų šią kolekciją. Bet lietuvis (bent jau lietuviškai kalbėjęs) kolekcininkas nepaliko nei savo pavardės, nei kontaktų. Jis tiesiog dingo, nors buvo žadėjęs paskambinti. Taip ir nežinome, ar jis kam nors kitam pardavė tą knygą.
Be abejo, prioritetus teikiame VU mokslo istoriją liudijantiems dokumentams, taip pat Lietuvos istorijai ir kultūrai. Rankraščių skyriaus fondas formuojamas VU profesorių dovanų dėka. Tai sena tradicija: universiteto profesoriai visais laikais rėmė mūsų biblioteką. Elektroninė aplinka, tiesa, keičia fondų komplektavimo formas. Tačiau profesoriai vis tiek yra suinteresuoti, kad jų rankraštinis paveldas būtų išsaugotas. Todėl jie dovanoja bibliotekai savo archyvus.
——————————
M. Mažvydo „Katekizmo“ originalas bus eksponuojamas kovo 30 dieną 9-17 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3).
