S.Šuškevičius už paramą Lietuvos nepriklausomybei yra pagerbtas Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžiumi.
Dabartiniai europiečių apribojimai Aliaksandro Lukašenkos režimo rėmėjams tėra simboliniai, o ES turėtų sukurti specialų fondą, skirtą dėl tikrų sankcijų Baltarusijai nukentėsiančioms Europos įmonėms, teigia Stanislavas Šuškevičius, buvęs Baltarusijos Aukščiausiosios tarybos pirmininkas. Pasak jo, fondas gali padėti išvengti sankcijomis nepatenkintųjų europiečių pasipriešinimo, kaip slovakų ir latvių praėjusią savaitę.
„Tik ekonominės sankcijos paveiks Lukašenką. Tai privers jį paleisti politinius kalinius“, – įsitikinęs S. Šuškevičius, su kuriuo Minske kalbėjosi euobserver.com korespondentas.
Portale publikuojamame rašinyje S. Šuškevičius pasakoja, kad praėjus trims savaitės po to, kai A. Lukašenkos režimo pajėgos išvaikė 2010 metų gruodžio 19 dienos mitingą ir susidorojo su opozicija, jis nukeliavo į Berlyną. Ten jis bandė įtikinti europiečius imtis sankcijų, tačiau išgirstuose atsakymuose dominavo argumentai apie vokiečių įmonių nuostolius, apie tai, kad sankcijos neigiamai paveiktų eilinius baltarusius, o šalis būtų toliau stumiama į Rusijos įtakos glėbį.
„Baltarusijos neįmanoma integruoti į Rusijos įtakos sferą dar labiau“, – sako jis, pabrėždamas, kad Baltarusiją turi 959 km bendrą atvirą sieną su Rusija, glaudžiai susijusias kariuomenes, daugybę Baltarusijos valdžios institucijose dirbančių Rusijos piliečių ir šalyje dominuojančią rusų kalbą.
Pasak A. Šuškevičiaus, ES turėtų sukurti specialų fondą, kuris kompensuotų Europos įmonių dėl sankcijų patiriamus nuostolius. Sukūrus tokias sąlygas kiltų mažiau pasipriešinimo iš šalių narių, kaip praėjusią savaitę, kai dėl Liublianos ar Rygos interesų ir pastangų iš ES juodojo sąrašo buvo išbrauktos trys baltarusių įmonės.
„Jei norite padėti Baltarusijai, ES turi Baltarusijai skirti tam tikrą biudžetą, o ne tik retorinius ir simbolinius embargo“, – euobserver.com sakė S. Šuškevičius.
A.Lukašenka ir agurkų bagažinė
S. Šuškevičius buvo faktinis Baltarusijos vadovas, kol prezidentu 1994-ųjų liepą prisaikdintas A. Lukašenka: „Mes galėjome užkirsti kelią šiai diktatūrai, tačiau Lukašenka buvo remiamas aukštų Rusijos pareigūnų. Rusijos aukštųjų parlamento rūmų pirmininkas, žemųjų Dūmos rūmų pirmininkas ir premjeras įdavė pergalę Lukašenkai. Taip Lukašenka tapo diktatoriumi“.
Šiuo metu S. Šuškevičius kartu su savo žmona gyvena nedideliame bute Minske, kur užsiima rašymu ir patarinėja Baltarusijos opozicijai.
Jis įtrauktas į maždaug pusantro šimto žmonių sąrašą, kuriems draudžiama išvykti iš šalies. Sąrašas sukurtas kaip atsakas į ES pritaikytus apribojimus kai kuriems šalies verslininkams ir jų įmonėms. Kovo 19 dieną S. Šuškevičius buvo išsodintas iš į Vilnių vykstančio traukinio, tačiau į Lietuvos sostinę vis vien nuvyko – per Rusiją, su kuria Baltarusijos siena nekontroliuojama.
S. Šuškevičius A. Lukašenką prieš šiam tampant prezidentu atsimena kaip „subinlaižį“, kuris mėgo įsiteikti viršesniems už jį. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje būsimasis diktatorius buvo parlamentaras, mėginęs įsiteikti S. Šuškevičiui.
„Pamenu, vieną dieną blogai pastačiau savo automobilį, o prie manęs priėjęs A. Lukašenka pasisiūlė pastatyti geriau. Taigi daviau jam raktus. Vėliau grįžęs prie automobilio radau pilną bagažinę agurkų“, – euobserver.com pasakojo buvęs politikas.
S. Šuškevičius sako nesupratęs, ar tai buvo pokštas, ar dovana, tačiau po šio įvykio jis iš mandagumo pasikvietė A. Lukašenką arbatos. Pastarasis kartu atsivedė ir Viktorą Gunčarą, būsimąjį premjerą, vėliau ėmusį priešintis diktatoriui ir dingusį neaiškiomis aplinkybėmis.
„Lukašenka nebuvo šviesuolis, bet agurkai buvo skanūs“, – arbatėlės įspūdžius prisimena A. Šuškevičius.
