A. Guria paragino euro zoną padidinti pagalbos fondą iki 1 trln. eurų.
Nors finansų rinkos pastaruoju metu kiek aprimusios, tai nereiškia, kad euro zonos skolų krizė jau baigėsi. Valstybių narių bankai išlieka silpni, skolos auga, o fiskaliniai tikslai toli gražu neįvykdyti, antradienį pareiškė Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Euro zonai per pastaruosius trejus metus sukant antrosios recesijos link, EBPO pabrėžė, kad 17 valstybių pinigų sąjungai reikalingos ambicingos reformos ir neturi būti vietos jokiam nusiraminimui,
„Rinkų pasitikėjimas euro zona yra silpnas, – teigiama EBPO pranešime. – Augimo perspektyva yra neįprastai neaiški ir priklauso nuo skolų krizės sprendimo.“
Kitaip nei Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija, EBPO prognozuoja, kad 2012-aisis euro zonos ekonomika ne smuks, o augs 0,2 procento.
Vis dėlto EBPO vadovas Angelas Gurria paragino euro zoną padidinti gelbėjimo fondą iki 1 trln. eurų. Dabartinių įsipareigojimų esą nepakanka rinkų pasitikėjimui susigrąžinti.
„Europa sustojo, – sakė A. Gurria. – Jai reikia išjungti pirmąją pavarą ir augimą paskelbti svarbiausiu prioritetu“.
Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvirtino, kad pritartų tik laikinam pagalbos fondo padidinimui iki 700 mlrd. eurų.
Tačiau baiminamasi, kad fondui numatytų lėšų gali nepakakti, jeigu dar kuriai nors šaliai prireiktų paramos paketo.
Iki šiol finansinę paramą yra gavusios Graikija, Airija ir Portugalija.
2010 metais euro zona sukūrė Europos finansinio stabilumo fondą, kuris turėjo tarnauti kaip laikinas pagalbos fondas. Kiek vėliau šiais metais turėtų būti įkurtas nuolatinis pagalbos fondas – Europos stabilumo mechanizmas.
