Daugiabučių gyventojams mįslę, kur dingsta už namo techninę priežiūrą sumokėti jų pinigai, pasišovė įminti politikai. Kontrolierių prašoma išsiaiškinti, kaip daugiabučius administruojančios Panevėžio butų ūkio ir „Panevėžio būsto“ bendrovės leidžia iš panevėžiečių surenkamus mokesčius.
Pageidauja audito
Daugiabučių gyventojams mįslę, kur dingsta už namo techninę priežiūrą sumokėti jų pinigai, pasišovė įminti politikai. Kontrolierių prašoma išsiaiškinti, kaip daugiabučius administruojančios Savivaldybei pavaldžios Panevėžio butų ūkio ir „Panevėžio būsto“ įmonės leidžia iš panevėžiečių surenkamus mokesčius bei kiek bendrovės užsidirba palūkanų iš banke laikomų bendrijų kaupiamųjų lėšų.
Siūlymą auditoriams patikrinti namų administratorių dokumentus ir sąskaitas pateikusi miesto Tarybos narė Gema Umbrasienė teigia sulaukianti bendrijų pirmininkų skundų dėl painiavos šiose įmonėse.
„Daugiabučių bendrijoms kiekvienas pinigų krustelėjimas privalo būti aiškus, bet pirmininkai turi tiek daug abejonių dėl šitų įmonių finansinės veiklos, kad vieną kartą reikia išsiaiškinti ir žmonėms išaiškinti“, – „Sekundei“ teigė Tarybos narė.
Anot jos, daugiausia klausimų bendrijoms kyla dėl administratoriams sumokamų lėšų už namų techninę priežiūrą. Ar Savivaldybei pavaldžias įmones perduoti į kontrolierių rankas, turės nuspręsti miesto Tarybos Kontrolės ir audito komitetas.
Moka už galimybę
1980-aisiais Vilniau g. iškilusio trylikaaukščio bendrijos pirmininkė Ramutė Čyžienė skaičiuoja, kad namas Panevėžio butų ūkiui už techninę ir šilumos punkto priežiūrą per metus sumoka apie 15 tūkst. Lt. Trijų kambarių, 67 kv. m butui šios paslaugos kas mėnesį kainuoja 21,96 Lt.
Pirmininkė pripažįsta, kad mokestis už namo priežiūrą gyventojams nėra suprantamas.
Butų ūkio specialistai kartą per metus apeina namą, apžiūri, įvertina jo būklę, bet vis tiek nieko nedaro, kol bendrija neprašo. Jau daug metų namo apžiūros akte nurodoma, kad rūsyje reikia keisti vamzdynus, bet kas iš to – bus keičiama, kai bendrija nuspręs“, – teigė R.Čyžienė.
Pasak pirmininkės, maždaug prieš dešimtmetį bendrijoms dar būdavo teikiamos ataskaitos, kam įmonė panaudojo už techninę priežiūrą surinktas lėšas. Esą kadaise ataskaitas sudarydavo net 11-a punktų, vėliau susitraukė iki 7-ių, paskui teliko 5. „Dabar jokių ataskaitų nebegauname – apie už techninę priežiūrą sumokėtus pinigus nutylima, jų kaip nėra. Belieka pasitikėti, kad įmonė juos naudoja pagal paskirtį. Ataskaitas gauname tik apie kaupiamųjų lėšų panaudojimą“, – pažymi pirmininkė.
Pasak R.Čyžienės, per daugelį metų iš techninės priežiūros sąrašo išnyko ne viena paslauga, taigi darbo Panevėžio butų ūkiui sumažėjo, bet keisčiausia, kad mokestis padidėjo.
„Kai įvedė šalto vandens pardavimo mokestį, „Aukštaitijos vandenų“ direktorius R.Liepa aiškino, kad mokėsime už tai, jog bet kada galime nueiti į tualetą. Panašiai ir su Butų ūkio techninės priežiūros mokesčiu – net kai namui nereikalingas santechnikas ar elektrikas, mokame tik už galimybę juos išsikviesti“, – palygino R.Čyžienė.
Taupo kolektoriams
Maždaug prieš penketą ar šešetą metų Panevėžio butų ūkio paslaugų atsisakiusi F.Vaitkaus g. 3-iojo namo bendrija skaičiuoja per metus sutaupanti apie 10,5 tūkst. Lt. Bendrijos pirmininko Alfredo Juodoko teigimu, tiek 75-ių butų namas sumokėdavo už nereikalingas paslaugas, įvardytas kaip nuolatinė techninė priežiūra. Pirmininkas svarsto, kad per pastaruosius metus pakilus Panevėžio butų ūkio įkainiams dabar namas sutaupytų turbūt ne mažiau nei 15 tūkst. Lt.
A.Juodokas tvirtina, kad per keletą metų nė karto bendrija nepasigailėjo pasitraukusi iš Savivaldybei pavaldžios įmonės glėbio.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite kovo 27 d. „Sekundėje“.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
