Mažieji alaus gamintojai teigia, kad didžiųjų produktas turi būti vadinamas alaus gėrimu.
Mažieji aludariai siekia, kad pagal vadinamąją high gravity technologiją verdamas alus būtų ženklinamas kaip alaus gėrimas. Didieji gamintojai teigia, kad tai praneša „Verslo žinios“.
Žemės ūkio ministerijos parengtas Alaus reglamento projektas užvirė aistrų alaus rinkoje. Šį antradienį ministerijoje rengiamas šio projekto aptarimas. Mažieji aludariai žada siekti į reglamentą įtraukti nuostatą dėl alaus, pagaminto taikant high gravity technologiją, ženklinimo kaip alaus gėrimo.
Šis siūlymas kol kas nebuvo įtrauktas, o Lina Šileikienė, 5 mažas daryklas jungiančios Mažųjų alaus daryklų asociacijos (MADA) vadovė ir AB „Kauno alus“ generalinė direktorė teigia, kad nori išgirsti ministerijos argumentus, kodėl į pasiūlymą neatsižvelgta.
„Tai skirtingos technologijos. Taikant vadinamąją pagreitintą technologiją high gravity pagaminti alų galima per 17–19 parų – pagaminama alaus bazė ir tada skiedžiama tam tikru būdu paruoštu vandeniu. O verdant pagal klasikinę technologiją alus fermentuojamas, brandinamas „nuo pirmo grūdo“, gamyba užtrunka 2–4 mėnesius, atitinkamai didesnė ir jo savikaina. Norėtume, kad pagal high gravity pagamintas alaus būtų specialiai paženklintas, kad vartotojas prieš pirkdamas galėtų atskirti, ką perka“, – dienraščiui teigė L. Šileikienė.
Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas, „Verslo žinioms“ teigė, kad high gravity technologija yra taikoma visame pasaulyje ir ji niekaip neišskiriama jokiais reglamentais, tokių produktų nereikalaujama specialiai ženklinti, todėl mažųjų aludarių žingsnį vadina „partizaniniu marketingu“.
Tačiau L. Šileikienė teigia, kad, pavyzdžiui, gira ir iš ekstrakto pagamintas giros gėrimas jau pripažįstami skirtingais produktais, o diskusijos dėl alaus ženklinimo „jau vyksta“ Vokietijoje ir Anglijoje.
