Vabalninko Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapija apkaltino žinomą Panevėžyje veterinarijos gydytoją Vytautą Jurgaitį neteisėtai praturtėjus iš garbaus amžiaus Australijos lietuvio palikimo.
Klebonas padavė į teismą
Iš Jasiuliškių kaimo netoli Vabalninko kilęs Juozas Vytautas Štelemėkas jau ketvirti metai, kai atgulęs amžinojo poilsio Australijoje, o Lietuvoje verda aistros dėl jo palikimo.
2008-aisiais miręs praktikuojantis katalikas J.V.Štelemėkas testamentu Jasiuliškių koplyčiai, statytai dar 1736 metais, paliko 50 tūkstančių Australijos dolerių. Administruoti palikimą Lietuvoje jis įgaliojo savo dukterėčios vyrą, panevėžietį veterinarijos gydytoją Vytautą Jurgaitį.
Tačiau išeivio dosnumas tėviškės maldos namams virto kriminalu, ji dabar narplioja teismas.
Jo duris nuo praėjusių metų pabaigos varsto veterinarijos klinikos „Švirkštas“ Berčiūnuose savininkas V.Jurgaitis ir Vabalninko Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos klebonas, Vabalninko bažnyčios administratorius Povilas Miškinis.
Pastarasis kaltina veterinarą neteisėtai praturtėjus iš J.V.Štelemėko palikimo. Dvasininkas įtaria mediką turėjus savanaudiškų tikslų.
„Per pamokslą parapijiečiams tiesiai pasakiau, kad koplyčiai skirti pinigai pateko į nesąžiningo žmogaus rankas, užtat neįvykdyta velionio valia – neatlikti jokie renovacijos darbai“, – „Sekundei“ teigė P.Miškinis.
Klebonas siekia, kad gydytojas parapijai grąžintų bent likusius keliolika tūkstančių litų iš beveik 90 tūkstančių.
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas gyvūnų daktaro elgesį vadina mažų mažiausiai nedoru. Pasak Jo Ekscelencijos, Panevėžio vyskupijoje tokio precedento dar nėra buvę.
V.Jurgaitis neigia jam metamus kaltinimus ir piktinasi be reikalo tampomas po teismus. Daktaras linkęs Bažnyčiai atiduoti likusius pinigus, kad tik ši nurimtų ir paliktų jį ramybėje.
Neskubėjo pranešti
Per karą į Australiją emigravęs J.V.Štelemėkas Lietuvai atgavus nepriklausomybę ne kartą viešėjo savo gimtinėje, aplankė tėviškę – Jasiuliškių kaimą. Vyrui, matyt, skaudėjo širdį dėl trečią šimtmetį skaičiuojančios, seniai kapitalinio remonto nemačiusios medinės Jasiuliškių koplyčios.
Jis nusprendė po mirties jai palikti didžiąją dalį savo užgyvento turto – 50 tūkstančių Australijos dolerių. Tad įtraukė koplyčią į savo testamentą.
Savo šeimos nesukūręs ir vaikų nesulaukęs J.V.Štelemėkas gausiam būriui giminaičių paliko nuo 100 iki 2000 dolerių. Dar po kelis šimtus dolerių paskyrė Australijos lietuvių visuomeninėms organizacijoms.
Tačiau dosnusis išeivis Jasiuliškių koplyčiai skirto palikimo nepatikėjo dvasininkams, o jį administruoti įpareigojo savo dukterėčios vyrą V.Jurgaitį, už tai jam skyrė 5000 dolerių užmokestį.
Daktaras teigė, kad velionis pinigų kunigams į rankas nedavė todėl, jog būgštavo, kad šie juos praloš žaisdami preferansą.
Tai teisme iš mediko išgirdęs klebonas P.Miškinis tik nusijuokė.
„Šiek tiek moku kortomis lošti „Durnių“, bet apie kitus žaidimus neturiu supratimo“, – sakė jis.
Vabalninko bažnyčios administratorius apie palikimą sužinojo ne iš V.Jurgaičio – į kleboniją iš Australijos atėjo laiškas. Pasak dvasininko, tai jam buvo didelė staigmena. Mat su J.V.Štelemėku jis nė karto nebuvo susitikęs.
Gavęs laišką kunigas pradėjo ieškoti V.Jurgaičio. P.Miškinis atvyko pas jį į Berčiūnus ir ėmė klausinėti apie palikimą. Veterinaras esą iš pradžių aiškino jokių pinigų neturįs.
P.Miškinis po kurio laiko V.Jurgaičio vėl pasiteiravo apie palikimą. Šį kartą medikas pasisakė jau turįs pinigus. Konvertavus dolerius į eurus, o paskui į litus išėjo beveik 90 tūkstančių litų.
Kai jau buvo galima imtis konkrečių darbų, prasidėjo veterinaro ir dvasininko nesutarimai dėl jų panaudojimo.
(…)
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite kovo 24 d. „Sekundėje“.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
