„Teisingumo atstatymu“ susirūpinę konservatoriai pasiryžę už jį mokėti „bet kuriomis pareigomis bet kurioje vidaus reikalų įstaigoje“.
Seime su premjero Andriaus Kubiliaus parašu įregistruotos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) įstatymo pataisos, kuriose numatoma, kad savo noru iš pareigų besitraukiančiam tarnybos vadovui „be atrankos“ būtų siūlomos „bet kurios pareigos bet kurioje vidaus reikalų įstaigoje“. Pagal projektą, FNTT ir toliau paliekama įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos, tačiau ministro įtaka tarnybai sumažinama.
Premjeras Andrius Kubilius išplatintame pranešime sako sveikinantis „kolegos Stasio Šedbaro iniciatyvą“. Prie šios iniciatyvos prisidėjo ir jis pats – premjeras kartu su Rasa Juknevičiene ir dar dviem konservatoriais yra tarp šį įstatymą teikiančių Seimo narių.
„Kolega Stasys Šedbaras ėmėsi sveikintinos iniciatyvos ir parengė bei Seimo sekretoriate įregistravo reikalingas įstatymų dėl FNTT pertvarkos pataisas. Žengiame dar vieną svarbų žingsnį tiek sprendžiant įsisenėjusias sistemines specialiųjų tarnybų problemas, tiek ir link teisingumo atstatymo nepagrįstai atleistų FNTT vadovų atžvilgiu“, – Vyriausybės kanceliarijos išplatintame pranešime cituojamas premjeras.
A. Kubilius anksčiau yra teigęs, kad atsakomybė už FNTT yra per didelė vienam ministrui, o Vyriausybėje buvo sukurtos įstatymo pataisos, pagal kurias FNTT taptų su Vidaus reikalų ministerija (VRM) nesusijusia, ministrų kabinetui atskaitinga įstaiga ir jos vadovą premjero teikimu skirtų Vyriausybė.
K.Jucevičiui paliekami platūs keliai
Ketvirtadienį parlamentarų įregistruotame pakeitimų projekte ambicijų atimti FNTT iš VRM atsisakoma, tačiau ministerijos įtaka vis dėlto sumažinama.
Tarnybos direktorių skirtų ir atleistų Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu. Taigi VRM prarastų teisę organizuoti FNTT vadovo konkursą, o ministras turėtų teikti kandidatūrą, kuri būtų priimtina visai Vyriausybei.
„Teisingumo atstatymo“ srityje įstatymas numato, kad FNTT direktorius gali būti atleistas, „jeigu jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas“.
Taip pat numatoma, kad savo noru iš tarnybos vadovo posto besitraukiančiam direktoriui „be atrankos siūloma eiti bet kurias pareigas bet kurioje vidaus reikalų įstaigoje“. Tokia pati nuostata galiotų ir pasibaigus pirmajai FNTT vadovo kadencijai.
„Bet kurios kitos“ pareigos būtų siūlomos ir iš posto savo noru besitraukiančiam tarnybos direktoriaus pavaduotojui.
Prieš prezidentės norus?
Prezidentūra šią savaitę pakartojo savo nuostatą, kad FNTT turi būti pertvarkoma perduodant ją Finansų ministerijai. Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė taip pat teigė, kad reforma neturi būti skubinama.
Prieš dvejus metus premjeras taip pat kalbėjo apie būtinybę FNTT arba atiduoti Finansų ministerijai, arba naikinti ir jos funkcijas perduoti kitoms tarnyboms. Dvi A. Kubiliaus sudarytos darbo grupės buvo priėjusios prie išvados, kad tarnybą reikia perduoti Finansų ministerijai.
Vyriausybės ketvirtadienį išplatintame pranešime teigiama, jog „tikimasi, kad Seimas šį visuomenei aktualų klausimą nagrinės dar šios sesijos metu“.
IQ rašė, kad FNTT reforma gali būti skubinama Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams stengiantis iki rinkimų į postus grąžinti, partijos atstovų teigimu, „gerai dirbančius“ atleistąjį direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą. Buvęs direktorius yra kreipęsis į teismą dėl neteisėto atleidimo.
Konservatorių ir liberalcentristų konflikto sprendimas paskelbtas po šį pirmadienį vykusio A.Kubiliaus, Algio Čapliko bei R. Palaičio susitikimo pas prezidentę Dalią Grybauskaitę. Valdantieji pranešė susitarę, kad R. Palaitis pateiks atsistatydinimo pareiškimą, o atleistieji FNTT vadovai į pareigas galės būti grąžinti nebent teisminiu keliu.
