Šiemet kovo pradžioje prekyboje pasirodžiusių lietuviškų ilgavaisių agurkų kainos – maždaug 9–10 litų už kilogramą – liūdina pirkėjus.
Brangesni nei pernai
Šiemet kovo pradžioje prekyboje pasirodžiusių lietuviškų ilgavaisių agurkų kainos – maždaug 9–10 litų už kilogramą – liūdina pirkėjus. Pernai tokiu metu agurkai buvo pigesni.
Lietuviškus agurkus kol kas skina tik viena bendrovė Lietuvoje – „Kietaviškių gausa“,
kuri gauna pigesnė energiją iš Elektrėnų elektrinės.
Kitos bendrovės dėl išaugusių energijos kainų ankstyvųjų agurkų nebesėja, o kai kurios, pavyzdžiui, vienas didžiausių šalyje šių daržovių augintojų „Neveronys“, sustabdė savo veiklą.
„Pirkėjus virkdo ankstyvųjų lietuviškų agurkų kainos, o mums, augintojams, ašaros rieda visus metus“, – vaizdžiai susiklosčiusią situaciją apibūdino Dembavos šiltnamių žemės ūkio bendrovės vadovas Algimantas Staškus.
Panevėžiečiai jau treti metai neaugina ankstyvųjų agurkų. Dembavos šiltnamiai agurkus sėsti pradeda tik šiandien, jų derlius rinkoje pasirodys gegužę.
Pasak A.Staškaus, šiemet šių daržovių bus pasėta tiek pat, kiek pernai – 5 hektarai. Dar 2 hektarai bus skirti pomidorams. Planuojama išauginti 800–1000 tonų agurkų.
2010-ieji ir 2011-ieji Dembavos šiltnamiams buvo nuostolingi. Per pastaruosius kelerius metus šios bendrovės apyvarta nuo 3 milijonų litų sumažėjo iki 1 milijono litų. Beje, per 4–5 metus Lietuvoje neliko keliasdešimties hektarų stiklinių šiltnamių.
Nesulaukia paramos
A.Staškaus teigimu, šiltnamių ūkiai nyksta dėl to, kad, skirtingai nei kitos žemės ūkio šakos, nesulaukia paramos.
„Agurkų augintojus valstybė remia lygiai taip pat, kaip ir laukininkyste užsiimančias bendroves, nors mūsų veiklos sąnaudos yra nepalyginti didesnės“, – kalbėjo jis.
Dembavos įmonė per metus gauna 1400 litų už deklaruotus pasėlių plotus, t. y. po 200 litų už hektarą. Už lengvatinę kainą gali prisipilti 1400 litrų degalų.
A.Staškus teigia, kad tokia parama – kaip numirėliui žvakė. Vienai tonai agurkų išvežioti gaunami 2 litrai dyzelinio esą nekompensuoja net menkos dalies realių išlaidų.
Šiltnamių ūkiams didžiausias galvos skausmas yra nuolat brangstančios dujos. Apie 60 procentų daržovių savikainos sudaro šildymo išlaidos.
„Energija, kaip žinia, vis brangsta. Vidinių resursų taupyti neturime. Konkuruoti su užsienio augintojais negalime, nes jie yra remiami, o mes – ne. Be to, kitose šalyse mažesnis ir pridėtinės vertės mokestis“, – paaiškino A.Staškus.
Bendrovės vadovas neneigia, kad jų šiltnamiai nėra sandarūs. Tačiau sako, kad investuoti į modernizavimą nėra lėšų, o ir labai rizikinga, nes šiame versle sunku prognozuoti, kas bus po metų ar dvejų, jau nekalbant apie ilgesnį laikotarpį.
(…)
Tai straipsnio įžanga. Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite kovo 22 d. „Sekundėje“.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
