Daugiabučių renovacijos baubas darosi dar baisesnis, o merdintis namų atnaujinimas gali visiškai sustoti. Aplinkos ministerija nuo liepos naikina apskrityse veikiančius Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros padalinius – didžiausius pagalbininkus bendrijoms, pasiryžusioms renovacijai
Renovacijos stabdys
Daugiabučių renovacijos baubas darosi dar baisesnis, o merdintis namų atnaujinimas gali visiškai sustoti. Modernizuoti namą taps sudėtingiau ne vien dėl finansinių motyvų. Aplinkos ministerija nuo liepos 2-osios naikina apskrityse veikiančius Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) padalinius – didžiausius pagalbininkus bendrijoms, pasiryžusioms renovacijai.
Bendrijų pirmininkams, kone kasdien minantiems tokių padalinių slenksčius, ministerija siūlo dėl šimtatūkstantinės vertės statybos projektų konsultuotis telefonu ar elektroniniu paštu.
Štilis baigėsi
Iš beveik 800-ų daugiabučių Panevėžyje renovuoti 65-i. Tiek užteko, kad Aukštaitijos sostinė atsidurtų tarp lyderių. Kiek daugiabučių panevėžiečiai būtų atnaujinę, jei renovacijos niuansus pirmininkams būtų tekę aiškintis ne vietoje, BUPA padalinyje, o teirautis konsultantų Vilniuje?
Nuo 1998-ųjų gyvuojančio Panevėžio padalinio vienintelei darbuotojai Daivai Gailiūnienei kasdien tenka konsultuoti savo daugiabučiais susirūpinusius bendrijų pirmininkus.
„Metus jautėme absoliutų štilį, o dabar vėl pakilimas. Nėra dienos, kad kokio daugiabučio pirmininkas neateitų bent jau pasidomėti. Negaliu sakyti, kad visi jie puls renovuoti, bet pradžia jau padaryta“, – „Sekundei“ teigė specialistė.
Ji baiminasi, kad likę be vietos konsultanto bendrijų pirmininkai visai nuleis rankas. D.Gailiūnienė abejoja, kad šimtus tūkstančių litų kainuojančios renovacijos peripetijas bendrijų pirmininkai ryšis aiškintis ne specialisto kabinete pasikloję ant stalo šūsnį dokumentų, o telefonu ar elektroniniu paštu.
„Gal kažkas neįsivaizduoja, kas yra bendrijų pirmininkai. Dažniausiai tai garbaus amžiaus, bet aktyvūs žmonės. Retas jų naudojasi kompiuteriu, neįsivaizduoju, kad pirmininkai ramiai konsultuotųsi elektroniniu paštu. Po tokios pertvarkos renovacija tikrai stos“, – mano D.Gailiūnienė.
Specialistė neapsiriboja darbu tik kabinete. Ji dažnai kviečiama į bendrijų susirinkimus, paprastai organizuojamus po darbo valandų ar savaitgaliais. Ar konsultantas iš Vilniaus aukos savo laisvalaikį dėl provincijoje apie namo renovaciją svajojančios vienos bendrijos?
„Dalis renovacijos lėšų apmokamos už Europos Sąjungos paramą, tame yra labai daug biurokratijos – bendrijos pirmininkui susigaudyti labai sunku. Neįmanoma per dieną pirmininko apmokyti, jį reikia vesti žingsnis po žingsnio, nes jei nurodom du žingsnius į priekį, žmogus pasimeta toje painiavoje“, – teigė D.Gailiūnienė.
Sostinė nevilioja
Motyvai, kodėl agentūrai nebereikalingi padaliniai regionuose – nesuprantami juose dirbantiems specialistams. Sunerimę ne tik panevėžiečiai. Planuojama pertvarka nėra patenkinti klaipėdiečiai, kauniečiai.
Padalinių specialistai guodžiami, kad naikinamos tik jų darbo vietos, bet ne etatai – darbuotojams neva bus pasiūlyta persikraustyti dirbti į centrinę Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą Vilniuje.
D.Gailiūnienė pripažįsta nežinanti, kaip užsidirbs duoną po liepos 2-osios, tačiau šaknis Panevėžyje įleidusi moteris į sostinę kraustytis neplanuoja. Anot jos, tokios pačios nuotaikos ir jos kolegų kituose padaliniuose.
(…)
Tai straipsnio įžanga. Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite kovo 20 d. „Sekundėje“.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
Manau, jog daugiabučių namų administravimas ir jas administruojančios įmonės turėtų atgaivinti tokiu daugiabučius.