Narystė ES tapo postūmiu į priekį.
Narystė ES buvo naudinga Bulgarijai ir Rumunijai, bet šios šalys baigia išsemti eurokratų kantrybę.
Per pastaruosius kelis tūkstantmečius Konstancos uostas Juodosios jūros pakrantėje regėjo daug įsiveržėlių ir okupantų. Tačiau romėnams, avarams ir osmanams neteko susidurti su „Stefan cel Mare“ – stebėjimo radaru, šiluminėmis vaizdo kameromis bei šaudymo bokšteliu apginkluotu pasienio priežiūros laivu.
Jūroje tirpstant ledui, ant tiltelio stovėdamas Catalinas Paraschivas, linksmas kapitonas, išdidžiai aprodo savo laivą. „Stefan cel Mare“ buvo pastatytas gavus Europos Sąjungos finansavimą, kad padėtų Rumunijai atitikti ES bevizio režimo erdvės – Šengeno zonos – reikalavimus. Kai kurie iš19–os laivo įgulos narių keliavo į Nyderlandus, kad išklausytų specialius laivą konstravusios olandų įmonės „Damen“ apmokymus.
Tačiau Nyderlandų vyriausybė parodė kur kas mažiau entuziazmo, kai Rumunija ir jos pietinė kaimynė Bulgarija pareiškė norą įsijungti į Šengeno erdvę. Kaip ir kitos ES šalys, Nyderlandai pripažįsta, kad abi šalys atitinka techninius Šengeno erdvės reikalavimus. Tačiau jie nerimauja, kad įmantri pasienio apsaugos technika duos mažai naudos, jeigu pasienio pareigūnai bus korumpuoti.
Nyderlandai tvirtina, kad vetuos šios poros įsijungimą į Šengeno erdvę, jei jos neįdės daugiau pastangų į kovą su kyšininkavimu. Susierzinę bulgarai ir rumunai atšauna, kad olandų vyriausybė yra ją parlamente remiančių ksenofobiškų karštakošių politikų įkaitė.
Ginčas yra sunkus, ir nuo jo pavargo visi jo dalyviai. Dauguma analitikų tikisi, kad bus susitarta šiemet, greičiausiai rugsėjį, prieš Rumunijos visuotinius rinkimus. Tačiau, jeigu susitarta bus, tai veikiau bus nekantrumo triumfas, o ne Europos Sąjungos legendinės keistis skatinančios galios poveikis.
Praėjus penkeriems metams nuo to laiko, kai Bulgarija ir Rumunija įsijungė į ES (daugelis Briuselyje mano, kad per anksti), jos išlieka neturtingiausiomis jos narėmis. Pažanga korupcijos ir teisinės sistemos srityse lėta. Vis dar veikia ES Bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmas, tariamai laikina stebėjimo sistema, įkurdinta ten 2007 metais, kad nuramintų kitas šalis.
„Mes nesitikėjome, kad tai užtruks taip ilgai“, – sako nusikamavęs Briuselio pareigūnas. Ministrai Bukarešte ir Sofijoje apimti tokio paties nuovargio. „Šis mechanizmas prisidėjo prie daug patobulinimų, tačiau jau laikas užversti šį puslapį“, – sako Leonardas Orbanas, Rumunijos Europos reikalų ministras ir vyriausiasis priėmimo į Sąjungą derybininkas.
Kai kurie mano, kad ES turėtų užbaigti stebėjimo etapą arba pažangą matuoti kitaip. Kiti sako, kad pastangos pagaliau atneša rezultatų. Monica Macovei, Europos parlamento narė ir buvusi Rumunijos teisingumo ministrė, atkreipia dėmesį į vien praėjusiais metais išaugusį nuteistų aukštų pareigūnų skaičių.
Reformų besiimantys pareigūnai teigiamai vertina pažangą ES ataskaitose. Tačiau iki Rumunijos ir Bulgarijos eurokratai dar nebuvo susidūrę su tokiais išbandymais. Jų energija silpsta. Gėda dėl to.
Abiejose šalyse neįprastai pasitikima Europos institucijomis (ir bjaurimasi vietiniais politikais). Bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmo ataskaitos patenka į pirmuosius laikraščių puslapius.
Bulgarų mylimiausia politikė yra Kristalina Georgijeva, jų eurokomisarė (daugelyje ES šalių mažai piliečių apskritai žino, koks jų eurokomisaro vardas). Kai ES užšaldė Bulgarijos fondus 2008 metais, vyriausybė kitais metais pralaimėjo rinkimus.
Rumunijoje griežtesni įstatymai ir nepriklausoma korupcijos stebėjimo institucija – abu dalykai labai remiami ES – apmažino politikų nebaudžiamumą. ES Rumunijoje padarė „stebuklus“, teigia Laura Stefan iš idėjų kalvės „Ekspertų forumas“.
Bulgarijoje ir Rumunijoje vis dar domimasi Europos Sąjunga iš dalies todėl, kad abi šalys jautėsi nuošalyje nuo euro zonos krizės. Praeityje patekusios į daug skaudesnes kritines padėtis, jos nejaučia daug užuojautos mokestiniams nusidėjėliams, tokiems kaip Graikija, kurios piliečiai yra maždaug tris kartus turtingesni.
„Mes nesame taisykles laužančių šalių gerbėjai“, – teigia Nickolajus Mladenovas, Bulgarijos užsienio reikalų ministras (pridėdamas, kad turėjo omenyje ir Vokietiją bei Prancūziją).
Viena iš priežasčių, kodėl Šengeno erdvės atvejis yra toks apmaudus, yra tai, kad abi šalys išmoksta laikytis taisyklių tuo metu, kai kitos šalys pradėjo jomis nepasitikėti.
Nei viena iš šalių negalėtų būti stabilumo ar gero ekonominio valdymo pavyzdžiu. Protestai dėl taupymo priemonių Rumunijoje lėmė vyriausybės griūtį vasarį, o užsienio investuotojai jaučia, kad Bulgarija vis mažiau jiems draugiška. Tačiau oficialūs finansinės padėties duomenys yra geri. Abi šalys noriai pasirašė Vokietijos remiamą Fiskalinės drausmės paktą, kuris riboja skolinimąsi.
Viena iš priežasčių, kodėl Šengeno erdvės atvejis yra toks apmaudus, yra tai, kad abi šalys išmoksta laikytis taisyklių tuo metu, kai kitos šalys pradėjo jomis nepasitikėti. Ankstesniais metais ši pora tik atlikusi parengiamuosius darbus iš karto būtų patekusi į Šengeno erdvę. Tačiau dabar svarbiausias ES nares yra apėmusi nemalonaus nepasitikėjimo nuotaika.
Tai yra iš dalies dėl euro zonos krizės: skeptiškiausios dėl šalių gelbėjimo buvusios šalys, tokios kaip Nyderlandai ir Suomija, turi griežčiausią nuomonę ir dėl Šengeno zonos plėtros. Be to, daugeliu atveju iškilo populistų partijos, kurios išnaudoja susierzinimą abiem klausimais.
Taip pat bijoma, kad jeigu Bulgarija ir Rumunija bus įleistos į Šengeno erdvę, tai leis be dokumentų tikrinimo iš bėdų kamuojamos Graikijos per šias šalis į Europą patekti daug nelegalių imigrantų. Tačiau nuotaikos ES šerdyje taip pat rodo vis didėjantį nepasitenkinimą politinės kultūros ES nukrypimais.
Ypač Bulgarija pastaruoju metu sulaukia prastų Briuselio vertinimų dėl nemažėjančio organizuoto nusikalstamumo ir mažėjančios žiniasklaidos laisvės. Tačiau kiti mano, kad neteisinga taip smerkti: naujųjų narių problemos buvo žinomos jau tada, kai jos kreipėsi dėl narystės.
Dešimtojo praėjusios amžiaus dešimtmečio pabaigoje paaiškėjus, jog Europos pokomunistinės šalys vystosi skirtingais greičiais, Rumunijos pareigūnai atskleidė bijantys, kad jie bus palikti geopolitinėje „pilkojoje zonoje“ tarp Rusijos ir Vakarų. Priėmimas į NATO ir ES apmalšino šį nerimą. Tačiau dabar jis ir vėl kyla.
Rumunijoje ar Bulgarijoje vaizdas vis dar geras: o trumpas žvilgsnis į nuskurdusią Moldovą gali priminti, kaip gali atrodyti paliktųjų už ES ribų gyvenimas. Tačiau kaip rodo kivirčas dėl Šengeno zonos, turtingesnioji Europos pusė vis labiau viską regi kitaip.
