Atsitiktinai į IQ lentyną „sušoko“ trys lietuviškos knygos. Labai skirtingos, bet visos smalsios, tiriančios, supažindinančios. Viena ieškos būdų kaip iš vištos tapti laimingai, kita atsakys kada Lietuvoje motociklas kainavo 10 kartų daugiau nei karvė, o trečioji seks vingiuotais šiuolaikinės literatūros teorijos pėdsakais.
1. „Cukruota žuvis“, Audronė Urbonaitė. „Alma litera“, 2012 m. – 328 p.
Kinai jau čia, tarp mūsų. Lietuvi, būk garbingas − prisipažink, ką jauti.
Aš jums tvirtinu: Vilnių jau okupavo kinai! Algirdo gatvės kvartalas priklauso jiems, o ne mums, vietiniams.
Bet prieš tai pasitarkite su manimi: aš, o ne jūs, gyvenu su gelsvaode anūke. Šis komiškas pasakojimas − neišgalvota asmeninė istorija.
Kai man tapdavo beviltiškai graudu, gėlą verčiau žurnalistiniu farsu. Skyrelių pavadinimai – gryna dokumentika.
Tačiau šiame romane yra ir vertinga paslaptis: kaip iš vištos tapti laimingai. Kartais – nesveikai laimingai.
Ši knyga primena džiazą, kuriame šokčioja autoironija ir skausminga asmeninė istorija, − vaikų ir savęs praradimas, paaugliškas spjaudymas į nasrus likimui; bebaimė senstančios (bet ar subrendusios?) herojės teisė prisipažinti: šoviau pro šalį su savo meilėmis ir nemeilėmis, vyrais, meilužiais ir iliuzijomis. Orus antausis likimui: manote, kad viskas baigta? Nesulauksit!
Po išoriškai lengvu tekstu ryškėja filosofinė plotmė, platus kultūrų spektras ir šaipymasis iš stereotipų. Tai pasiekti padėjo autorės patirtis ir nuolat keikiama žurnalistika, leidusi blaškytis po pasaulį nuo Skandinavijos iki Honkongo, nuo Niujorko iki Hamburgo, nuo Reikjaviko iki Taipėjaus, o iš ten – iki Babtų.
Antrojo A. Urbonaitės romano tema − globalizacija, visa jėga įsiveržusi į penkiasdešimtmetės žurnalistės gyvenimą. Sūnus palieka moteriai prižiūrėti kinės pagimdytą anūkę, kuri netikėtai pradingsta. Jos ieškodama herojė iš pradžių blaškosi po Vilnių, po paslaptingą šio miesto kinų pasaulį, o paskui ir po Kiniją, kur tikisi rasti savo anūkės motiną. Aforizmais žaižaruojančiu stiliumi, ryškiais dialogais ir siurrealistiniais vaizduotės vingiais išsiskiriančioje knygoje skaitytojui leidžiama suprasti, kad tautiškumo ideologija jau susidūrė su rimtais iššūkiais ir nemišrūnų laukia miglota ateitis.
A. Urbonaitės knygas maga lyginti su Frederico Beigbederio romanais. Jų tekstus suartina ne tik strimgalviais besiritantis pasakotojų gyvenimo tempas, glausta sakinio ir mintijimo struktūra, erotinė drąsa, bet ir panašus socialinis patyrimas, iššūkių pomėgis ir sąmoningas maištavimas. (Jūratė Baranova)
2. „Bikerstory.LT“, Rimas Bružas. „Vaga“, 2012 m. – 160 p.
Pirmąkart Lietuvoje leidžiama knyga, skirta Lietuvos motociklininkų ir motociklizmo istorijai. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis (1918–1940) – tai metas, kuomet, dėl susiklosčiusių tarptautinių aplinkybių, atgimė, užaugo ir subrendo Lietuvos Valstybė. Šiame istoriniame kontekste Lietuvoje atsirado palankios sąlygos motociklininkų judėjimui. BIKERSTORY.LT – tarsi motociklininkų judėjimo Lietuvoje gimimo metrikos: tai autentiškų dokumentų rinkinys ir archyvinių fotografijų albumas, laikraščių iškarpos ir straipsniai, amžininkų atsiminimai ir DVD dokumentinis filmas.
Knygoje rikiuojasi įdomiausi faktai, pvz. tai, kad anksčiau motociklininkams nebuvo privalomas vairuotojo pažymėjimo, tai, kad motociklas tarpukaryje kainavo 10 kartų daugiau nei karvė arba tai, kad motociklą tuomet galima buvo nusipirkti išsimokėtinai ir t. t. Turint minty, jog mus nuo Pirmosios Respublikos skiria Antrasis pasaulinis karas ir ilgi 5 dešimtmečiai sovietijos siautėjimo, suprantama, kad didelė dalis svarbios medžiagos buvo fiziškai sunaikinta ar negrįžtamai dingo karo metais, dalis „nusėdo“ Trečiojo reicho ar SSRS archyvuose, todėl tai, kas liko, galima laikyti nedideliu stebuklu, šiandien liudijančiu mūsų, t. y. motociklininkų, istoriją.
R. Bružas – režisierius, dokumentinių-istorinių filmų kūrėjas ir „užkietėjęs“ baikeris. Tačiau knygoje vengta išplėtoto autoriaus teksto, siekta atskleisti detales jų neinterpretuojant. Taigi BIKERSTORY.LT buvo rašoma veikiau žurnalisto, nei rašytojo, veikiau istoriko, nei publicisto.
3. XX amžiaus literatūros teorijos. Knygų serija.
Kovo 19 d. (pirmadienį) 17 val. ŠMC skaitykloje (Vokiečių g. 2) vyks knygų serijos XX amžiaus literatūros teorijos (vadovėlio, 2006, interpretacijų rinkinio, 2010, ir dviejų dalių chrestomatijos, 2011) pristatymas. Renginyje dalyvaus ir apie tai, kam reikalingos literatūros teorijos, diskutuos knygas parengę autoriai.
Tai pirmoji tokio pobūdžio knygų serija Lietuvoje, nepaisant to, kad užsienyje, ypač anglakalbėse šalyse tokios teorinių tekstų ir jų taikymų serijos yra itin svarbios ir populiarios. Pirmą kartą lietuviškai pasirodžiusiose knygose pristatomos ir išsamiai aptariamos XX a. literatūros teorijos, pateikiami jų interpretacinio taikymo pavyzdžiai, ir publikuojami – didžioji dalis tekstų pirmąkart lietuviškai – reikšmingiausių XX a. literatūros teoretikų tekstų vertimai.
Serijos sudarytoja Aušra Jurgutienė teigia: „pirmą kartą Lietuvoje pasirodžiusia tokio pobūdžio knygų serija ne tik siekiama Lietuvos universitetų filologijos ir kitų humanitarinių specialybių studentus supažindinti su šiuolaikiniais teorinės minties procesais ir parodyti, koks įvairus ir įdomus gali būti literatūros mokslas, bet ir pademonstruoti, kaip jis gali praktiškai dalyvauti lietuvių rašytojų kūrybos interpretavimuose. Literatūros teorijos paskatino naujosios „intelektualiosios“ kritikos (įtarumo hermeneutikos) diskusiją su tradicine „naiviąja“ kritika (pasitikėjimo hermeneutika), iš naujo keldamos svarbiausią klausimą, kaip skaitymo metu susiformuoja kūrinio prasmė?“
Šią knygų seriją parašė kolegiškai susibūrę teorinius dalykus dėstantys arba apie juos mokslinius darbus leidžiantys aukštųjų mokyklų dėstytojai ir institutų mokslo darbuotojai: Dalia Čiočytė, Solveiga Daugirdaitė, Aušra Jurgutienė, Nijolė Kašelionienė, Nijolė Keršytė, Irina Melnikova, Birutė Meržvinskytė, Kęstutis Nastopka, Brigita Speičytė, Paulius Subačius, Marijus Šidlauskas, Audronė Žukauskaitė. Prie lietuvių literatūros interpretacijų rinktinės, be minėtų kolegų, dar prisidėjo: Viktorija Daujotytė, Dalius Jonkus, Violeta Kelertienė, Rima Pociūtė, Vytautas Rubavičius, Dalia Satkauskytė, Skirmantas Valentas, Giedrius Viliūnas. Chrestomatijos teorinius veikalus versti ir redaguoti padėjo Liucija Citavičiūtė, Daiva Daugirdienė, Rasa Drazdauskienė, Loreta Jakonytė, Genovaitė Dručkutė, Antanas Gailius, Laurynas Katkus, Jūratė Levina, Donata Linčiuvienė, Neringa Mikalauskienė, Donata Mitaitė, Lina Perkauskytė, Irena Ragaišienė.
