Finansinės drausmės sutartis galioja tik euro zonos šalims.
Europos vadovų pasirašyta vadinamoji finansinės drausmės sutartis Lietuvai galios tiek, kiek patys to panorėsim. Jos paisyti visa apimtimi Lietuva privalės tik įsivedusi eurą, o ši data – dar labai plaukiojanti, rašoma „Verslo žiniose“.
Kovo pradžioje Briuselyje prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dar 24 ES valstybių vadovai pasirašė naują Europos sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, populiariai vadinamą finansinės drausmės sutartimi. Ji įpareigos valstybes laikytis nustatytų griežtų rodiklių, o jų nepaisančias žadama bausti skaudžiausiu būdu – pinigais.
Griežtus reikalavimus valstybių finansams kelia ir galiojantis Stabilumo ir augimo paktas, tačiau didėjančio biudžeto deficito nesutramdo EK taikomos vadinamosios biudžeto perviršio procedūros, o kitokių nuobaudų nė viena neatsakingai finansus tvarkiusi valstybė nėra gavusi. Vienintelė pastaruoju metu nubaustoji – Vengrija, kuriai nutarta sustabdyti dalį skirtos ES paramos. Tačiau ji nėra euro zonos narė, o didžiausios bėdos, kurioms tvarkyti nerandama patikimų svertų, yra euro zonoje.
Būtent euro zonos valstybėms ir taikoma finansinės drausmės sutartis. Siekiama, kad ji įsigaliotų nuo 2013 m. Iki tol turi būti priimti visi mechanizmai, nes, anot prezidentės, sutartis tėra tik jų skėtis. Be to, ją turi ratifikuoti visų pasirašiusių valstybių parlamentai. Lietuvoje Vyriausybė turėtų parengti nutarimo projektą, kuriuo kreiptųsi į Lietuvos prezidentę su prašymu pateikti Seimui sutartį ratifikuoti.
Pagrindinė, vadinamoji auksinė, sutarties taisyklė nurodo, kad valstybės metinis struktūrinis biudžeto deficitas turi neviršyti 0,5 proc. nominalaus BVP. Ši nuostata turės būti perkelta į nacionalinę teisę. Išlyga – šis rodiklis galės būti leistas iki 1 proc. nominalaus BVP, bet tik toms valstybėms, kurių skola yra gerokai mažesnė nei Mastrichto kriterijaus matas 60 proc. BVP.
EK rudens prognozių duomenys rodo, kad 2014 m. Lietuva, turėdama nedidelį valstybės skolos ir BVP santykį, atitiktų sutarties sąlygas. Kitaip nei dauguma euro zonos senbuvių, jai nepriklausanti Lietuva ir kitąmet nedaug viršytų didžiausią leistiną struktūrinio deficito dydį.
Tuo pačiu metu pernai sutarties, kokia pasirašyta kovo pradžioje, sąlygas atitiko tik euro zonai priklausantis Liuksemburgas, Suomija ir Estija bei euro neturinti ES narė Švedija. Kitoms 14 euro zonos valstybių jau galima taikyti baudas.
