Vilniuje santykis tarp butų kainų ir atlyginimų yra nepalankiausias tarp trijų Baltijos šalių sostinių.
Vilniečių atlyginimai nepaveja augančių būstų kainų, todėl praėjusių metų pabaigoje sostinės gyventojams įpirkti butą darėsi vis sunkiau. Rygoje butų kainos krito, o atlyginimai augo. Taline padėtis dar geresnė – butų kainos liko stabilios, tačiau gyventojų pajamos augo gana sparčiai, o palūkanos mažėjo.
Remiantis „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksu, pagal kurį vertinamos gyventojų galimybės įsigyti butą trijose Baltijos šalių sostinėse, 2011 metų ketvirtąjį ketvirtį, lyginant su trečiuoju, skirtumas tarp būsto įperkamumo Vilniuje ir kitose dviejose Baltijos šalių sostinėse didėjo. Tai lėmė sparčiausias butų kainų augimas Vilniuje, kuris siekė 4,9 proc. To negalėjo atsverti 2,9 proc. ūgtelėję atlyginimai bei šiek tiek sumažėjusios palūkanos.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka namų ūkis, kurio pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Namų ūkis butą įperka ir indekso reikšmė būna lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jo mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas.
„Būsto perkamumo indeksas ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį, lyginant su ankstesniuoju, dėl spartaus butų kainų augimo nukrito 1,7 punkto ir siekė 101,7. Vilniečių atlyginimai buvo vos 1,7 proc. didesni nei pakankami norint įpirkti standartinį butą“, – aiškino „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Rygoje šio indekso reikšmė per ketvirtį išaugo 4,1 punkto iki 145,6, o Taline – net 10,1 punkto iki 154,3. Tai reiškia, jog Rygos gyventojų pajamos buvo 45,6 proc. didesnės nei pakankamos, o Talino gyventojų – 54,3 proc.
Trečiąjį šių metų ketvirtį paskolos įmoka sudarė 29,5 proc. namų ūkio pajamų Vilniuje, 20,6 proc. Rygoje ir 19,4 proc. Taline, arba atitinkamai 0,5 procentinio punkto daugiau bei 0,6 ir 1,4 procentinio punkto mažiau nei praėjusį ketvirtį.
Taline butai brango labiausiai
„Pakankamos butui įsigyti pajamos Vilniuje per ketvirtį išaugo 4,6 proc. iki 2853,4 lito, o Rygoje ir Taline sumažėjo atitinkamai 1,3 proc. iki 1943,6 lito ir 0,9 proc. iki 2645,2 lito. Taigi, pakankamos pajamos Vilniuje buvo 7,9 proc. didesnės nei Taline, tačiau atlyginimai – beveik trečdaliu mažesni“, – sakė ekonomistė.
Didelį teigiamą įperkamumo šuolį per ketvirtį Taline lėmė beveik stabilios butų kainos, kritusios palūkanos ir sparčiai, iš dalies dėl sezoniškumo, augę atlyginimai. Tuo tarpu Rygoje įperkamumą daugiausiai augino ketvirtinis butų kainų kritimas ir šiek tiek išaugę atlyginimai.
Butų kainų augimą Rygoje stabdė silpna paklausa. Palyginti didelės palūkanų normos ir didesnis gyventojų įsiskolinimo lygis stabdė jos augimą. Latvijos sostinėje, skirtingai nei Vilniuje ir Taline, paskutinį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu prieš metus, pirkimo pardavimo sandorių skaičius krito. Tuo tarpu Taline butų kainos augo sparčiausiai. Tai lėmė palyginti neaukštas nedarbo lygis, spartus atlyginimų augimas ir žemos palūkanų normos. Be to, įvedus eurą, Talinas tapo patrauklesnis ir užsienio investuotojams. Visa tai augino paklausą.
Vilniečiai pradiniam įnašui taupo metus ilgiau
Sutaupyti 15 proc. buto vertės dydžio pradiniam įnašui trumpiausiai truko Rygos ir Talino gyventojams. Jei namų ūkis Estijos ar Latvijos sostinėje kiekvieną mėnesį pradiniam įnašui atidėtų po 30 proc. savo atlyginimo, tai pradiniam įnašui reikiamą sumą sukauptų per dvejus metus ir mėnesį.
„Ilgiausiai – šiek tiek daugiau nei trejus metus – tenka taupyti vilniečiams, kadangi santykis tarp butų kainų ir atlyginimų čia yra nepalankiausias. Per ketvirtį šis santykis kiek pablogėjo, kadangi taupymo laikas Lietuvoje išaugo beveik trimis savaitėmis“, – teigė V. Šečkutė.
