Lenkijos prezidentas B. Komorowskis (kairėje) susitiko su F. Hollande'u.
Prancūzų socialistų lyderis ir kandidatas į Prancūzijos prezidentus Francois Hollande‘as, apsilankę Lenkijoje, nesulaukė šios šalies premjero dėmesio – Donaldas Tuskas atsisakė su juo susitikti. Tačiau F. Hollande‘ą priėmė prezidentas Bronislawas Komorowskis bei Lenkijos opozicinio Demokratinės kairės aljanso lyderis Leszekas Milleris.
Prezidento rinkimai Prancūzijoje įvyks balandžio 22 dieną. D. Tuskas prancūzų politiko atvykimo dieną paskelbė, kad nenumatė susitikimo su juo, nes laikosi taisyklės elgtis santūriai kitose šalyse vykstančių rinkimų kampanijų metu.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ primena Vokietijos laikraštyje „Der Spiegel“ kiek ankščiau skelbą informaciją, kad Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos lyderiai esą sutarė Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos metu nesusitikti su socialistų kandidatu. Tokiu būdu konservatyvių vyriausybių vadovai nusprendę palaikyt dabartinį prezidentą Nicolas Sarkozy, kuris tikisi būti išrinktas dar vienai kadencijai.
Lenkai spėja, kad panašiai nusprendė pasielgti ir jų premjeras konservatyvus liberalas D. Tuskas.
F. Hollande‘as yra sakęs, kad jeigu bus išrinktas, bandys pakeisti fiskalinį paktą, kuris nustato didesnę ES narių fiskalinę drausmę, ypač euro zonos šalyse.
D. Tusko sprendimą sukritikavo opozicijos atstovas L. Milleris: „Šiuo metu F. Hollande‘as pirmauja apklausuose ir turi didelius šansus tapti Prancūzijos prezidentu. Ir jeigu taps, tai neabejotinai nepamirš to akibrokšto. Tikrai nėra reikalo gadinti ir taip nelabai aktyvų bendradarbiavimą bei lenkų ir prancūzų santykius“.
F. Hollande‘ą pakvietė dienraštis „Gazeta Wyborcza“ , kuris organizavo diskusiją apie Europos ateitį. Pasak F. Hollande‘o, Varšuva ir Parižius turi eiti į „naują santykių lygmenį“ – Lenkija, kaip 6 šalis Europoje, kurios ekonomika smarkiai auga, turi būti stipriau įtrauktą į ES ekonomikos valdymą.
Kalbėdamas apie dabartinę krizę F. Hollande‘as pastebėjo, kad ji atnešė neigiamų pasekmių, tarp jų didelį nedarbą ar žemą ekonomikos augimą, bet kartu tai yra ir šansas europiečiams suprasti, kad Europa turi pasikeisti ir tapti dar stipresnė. Europa nebesugeba išsikelti ateities tikslų, ir ji šiandien turi rasti atsakymą, ką daryti, kad vėl taptų rimtu žaidėju tarptautinėje erdvėje.
Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis diskusijoje pabrėžė, kad Prancūzija puikiai orientuojasi situacijoje Pietuose, Šiaurės Afrikoje, o Lenkija – Rytuose. „Tai gali būti įdomi lenkų ir prancūzų bendradarbiavimo platforma įtraukiant ir vokiečius Veimaro trikampio kontekste“, – kalbėjo A. Kwasniewskis ir ragino Prancūziją labiau įsitraukti į ES plėtros procesą. Anot jo, Europa turi atverti vartus Balkanų šalims, Ukrainai ir Turkijai.
Prancūzų socialistų lyderis ir kairiųjų kandidatas į prezidentus atsakė A. Kwasniewskiui, kad ES negali dalinti narystės vien tik už demokratiją. „Demokratija turi būti savitikslė“, – pareiškė F. Hollande‘as ir pridūrė, kad Ukraina dar nėra pasirengusi narystei ES.
