Penki maži Graikijos pensijų fondai pareiškė nesutinkantys iškeisti turimų obligacijų, nors šalies Finansų ministerija įspėjo, kad taip jie gali nuvaryti šalį į bankrotą.
Ketvirtadienį pasaulis savo žingsnį vėl kreipia į Graikiją. Kovo 8-oji – paskutinė diena, kai iš skolų liūno mėginanti išsikapstyti valstybė dar gali įtikinti privačius skolintojus pakeisti turimas obligacijas naujomis ir taip savanoriškai nurašyti dalį jos skolų.
Graikijos vyriausybei reikia bent 75 proc. dalyvių pritarimo, kad apsikeitimas būtų vertinamas kaip savanoriškas. Tačiau trečiadienio naktį tik 40,8 proc. šalies obligacijų turėtojų – tarp jų daugiausia Europos bankų, tokių kaip „Deutsche Bank“, ING ar „Royal bank of Scotland“ – sutiko su pasiūlymu turimas obligacijas pakeisti naujomis, pranešė Tarptautinis finansų institutas, kuris derėjosi su Graikijos vyriausybe dėl privataus sektoriaus įsitraukimo gelbėjant šalį.
Kiek vėliau Graikijos pareigūnai pranešė, kad nurašyti dalį valstybės sukauptų skolų jau sutiko 60 proc. privačių investuotojų.
„Jeigu seksis gerai, penktadienį galėsime pranešti, kad nuo Graikijos žmonių pečių nusirito 105 mlrd. eurų skolų našta, – šalies parlamentarams sakė Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos. – Mes pirmą kartą mažiname, o ne didiname skolą“.
Preliminarius senų obligacijų keitimo naujomis rezultatus ketinama skelbti penktadienį, 8 val. ryto Lietuvos laiku.
Tiesa, baiminamasi, kad pakišti koją Graikijai gali privatūs skolintojai šalies viduje. Penki maži Graikijos pensijų fondai pareiškė nesutinkantys iškeisti turimų obligacijų, nors šalies Finansų ministerija įspėjo, kad taip jie gali nuvaryti šalį į bankrotą.
Vis dėlto, jeigu daugiau nei 66 proc. dalyvių sutiktų pakeisti turimas obligacijas naujomis, Graikija turės galimybę skolą restruktūrizuoti „prievartiniu“ būdu.
„Mūsų nuomone, skolos restruktūrizavimas įvyks nesavanoriškais pagrindais, t.y. įtraukiant ir tuos, kurie prieštaravo pasiūlytam planui. Dėl to mes manome, kad yra didelė tikimybė, jog teisiškai šis siūlymas bus įvertintas kaip bankrotas“, – teigiama DNB banko išplatintame komentare.
Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras Olli Rehnas trečiadienį ragino besispyriojančius bankus sutikti su Graikijos skolos restruktūrizavimo pasiūlymu, nes alternatyvos esą būtų daug baisesnės.
Savo ruožtu Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble įspėjo apie tai, kokios būtų nepavykusios restruktūrizacijos pasekmės: „Jeigu mes neišsaugosime Graikijos finansų sistemos, tai bus katastrofa Graikijos žmonėms“.
Kiek vėliau šį mėnesį Atėnai turi išpirkti 14,5 mlrd. eurų vertės skolos vertybinių popierių. Todėl šaliai būtina užtikrinti sėkmingą senesnių obligacijų pakeitimą naujomis ir užsitikrinti tolesnę ES 130 mlrd. eurų vertės finansinę paramą.
Dalies skolų nurašymas kartu su toliau planuojamu drakonišku taupymu Graikijos skolą nuo 160 proc. BVP turėtų ją sumažinti iki 120,5 proc. BVP 2020 metais. Pirmąjį 109 mlrd. eurų vertės Tarptautinio valiutos fondo ir ES paramos paketą Atėnai gavo 2010 metais.
